skaitymas

Vilniuje tradicine tapusi tarptautinė knygų mugė sutraukė tūkstančius lankytojų ištroškusių knygų. Pasak knygų leidėjų, šiais metais tarp tautiečių populiariausios lietuvių autorių knygos. Deja, jų pasirinkimas šiemet gerokai mažesnis, mat knygų išleidimo kainos didėja, žmonės jų įperka mažiau, o ir dėl karo Ukrainoje pasijuto popieriaus trūkumas. Jaunimas taip pat vietoj tradicinių knygų vis dažniau renkasi komiksus, knygas, kurioms įtaką padarė socialiniai tinklai.

Bibliotekos ant ratų – vis dažnesnis vaizdas, kurį užfiksuoja šalies kaimų gyventojai. Lietuvoje ir toliau uždarinėjant kaimo skaityklas, žmonėms siūloma tokia paslauga – mobili biblioteka. Žmonės džiaugiasi, kad knygas jiems atveža ir į kiemą, tačiau neslepia ir rūpesčio, ar mobilios bibliotekos nebus panaikintos, jei valdžiai pasirodys, kad skaitytojų per mažai. O Kultūros ministerijos skaičiavimu per pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje panaikinta daugiau nei 50 kaimo bibliotekų.

Pernai populiariausia bibliotekose grožinės literatūros autore išrinkta Irena Buivydaitė-Kupčinskienė, tarp vaikų ir jaunimo – Tomas Dirgėla, trečiadienį pranešė asociacija LATGA.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas retai leidžia atsipūsti, todėl itin svarbu pasirūpinti kokybišku poilsiu vasarą. Atrinkome 5 paprastus, bet veiksmingus būdus, kurie padės atsipalaiduoti ir atgauti jėgas atostogų metu. Tolimos išvykos Šis būdas tinka tiems, kas vairuoja automobilį. Mokslininkų teigimu, tolimos kelionės labai padeda atsipalaiduoti. Tik nepainiokite to su ilgu stovėjimu kamštyje miesto centre – kalbame apie kelionę į užmiestį, įsijungus mėgstamą muziką ir pan.

Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, antradienį skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, remdamasi tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS rezultatais. 2021 metais vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.

Skaitymo rezultatų vidurkis, lyginant su praėjusiais metais, nacionaliniame ketvirtokų pasiekimų patikrinime pagerėjo, o matematikos išliko panašus, ketvirtadienį paskelbė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Šiais metais skaitymo rezultatų vidurkis siekia 62,4 proc., kai pernai – 55,1 proc. Ketvirtos klasės mokinių matematikos rezultatų vidurkis pernai siekė 64,3 proc., o šįmet – 61,9 proc.

Kauniečiai pietų pertrauką ir pamokas iškeitė… į skaitymą. Apie pusė tūkstančio vaikų ir suaugusiųjų dalyvavo skaitymo rekorde. Bibliotekininkai sako, kad popierinė knyga vis dar populiari ir džiaugiasi po karantino į įstaigas jau sugrįžusiais skaitytojais. Nepriklausomybės aikštė šalia Soboro suūžia lyg bičių avilys – visi garsiai skaito savo atsineštas knygas.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad skaitymas yra puikus būdas pagerinti miego kokybę ‒ tai gera žinia mėgstantiems prieš miegą skaityti knygą. Tačiau prieš įtraukdami tai į savo kasdienę rutiną, turite žinoti keletą dalykų. Praėjusiais metais paskelbtame tyrime, kuriame dalyvavo 991 žmogus, nustatyta, kad maždaug 40 procentų jų, skaitančių prieš miegą, jautė, kad miegas pagerėjo.

Po metų pertraukos Vilniuje vėl vyks tarptautinė knygų mugė, tačiau laikantis epidemiologinių reikalavimų dėl koronaviruso pandemijos, bus ribojamas lankytojų srautas, antradienį pranešė Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“. Dėl COVID-19 pandemijos 2021-aisiais atšauktas renginys šiemet vyks vasario 24–27 dienomis, kaip įprasta, „Litexpo“ parodų rūmuose.

Knygos – geriausias būdas lavinti vaikų vaizduotę, tačiau jas išstumia televizija ir internetas... Ką daryti, kad įskiepytumėte atžalos meilę literatūrai?  Skaitykite vaikams nuo mažens  Skaitykite knygas ne tik prieš miegą – tegul vaikiškos knygutės bus pirmieji jūsų atžalos žaisliukai. Jos pravers ir einant pasivaikščioti, ir sėdint kur nors kavinėj, taip pat kaip būdas greičiau prastumti laiką, kol ko nors laukiate.

Sostinėje uždarius Pavilnio biblioteką, pradės kursuoti „bibliobusas“. Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę sutarė, kad Vilniaus miesto centrinės bibliotekos padalinys mediniame pastate Garsiojoje gatvėje nutrauktų veiklą. Kaip sakė Vilniaus savivaldybės patarėjas kultūros projektams Tadas Rimdžius, tai daroma dėl saugumo. „Pastatas, kuriame įsikūrusi biblioteka, yra avarinės būklės – tą patvirtino užsakyta ekspertizė.

Diagnozė, kad tavo vaikas turi mokymosi sutrikimų, dažnai šeimai gali atrodyti kaip tikra pasaulio pabaiga. 3 vaikų motina, koučingo specialistė, karjeros konsultantė ir mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ įkūrėja Asta Blažinskienė šypsodamasi sako, kad to nereikėtų priimti kaip nuosprendžio. Vaikai savo sutrikimu su laiku gali išmokti žaismingai erzinti žmones. A. Blažinskienė pasakoja, kad sužinoti apie sūnaus sutrikimą jai buvo tikrai netikėta.

Knygų pardavėjai atviri – per pandemiją žmonės prisiminė knygas, mat per pastaruosius metus knygų pardavimai ūgtelėjo kone dvigubai. Aktyviau pradėta prekiauti ne tik naujomis, bet ir jau perskaitytomis knygomis. Tiesa, leidyklų atstovai pasakoja, kad per pandemiją brango ir knygų spausdinimas, nes pakilo popieriaus kaina, jo transportavimas taip pat ir kitos knygos savikainos sudedamosios dalys. Knyga – apgalvotas pirkinys Vilnietė Evelina (vardas pakeistas – aut. past.

Visada elegancija spinduliuojanti pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydoje bibliotekoje rytmečio skaitymuose vaikams skaitė Indrės Zalieckienės sukurtą knygą. Šiame renginyje ji susirinkusių žmonių žvilgsnius traukė pasipuošusi ryškios spalvos suknele.

Kai tik buvo paskelbta, kad pasirodys nauja, pasaulį Neapolio saga nustebinusios italės rašytojos Elenos Ferrantes romanas „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“ iškart tapo viena labiausiai laukiamų knygų. Sukėlęs furorą Italijoje, vakar romanas buvo pristatytas pasauliui. Pasaulinėje premjeroje sudalyvavo ir lietuviškasis, Ievos Mažeikaitės-Figerio vertimas. „Melagingas suaugusiųjų gyvenimas“ – aštuntoji Elenos Ferrantes knyga.

Kauniečiai ruošiasi ypatingam projektui –skaitymams su šunimi. Juose dalyvaus mažiausi skaitytojai, o klausytojais taps keturkojai ir jų vedliai. Beje, tėvams vaikų drąsa teks pasitikėti – tokio mažųjų unikalios patirties jie stebėti negalės. Projekto rengėjai sako, kad taip vaikai skatinami pamilti knygas ir pažinti jose glūdinčias paslaptis. Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z. Kuzmickio padalinyje sujudimas. Čia šurmuliuoja ne tik jaunieji skaitytojai, bet ir … keturkojai.

Nors dauguma vaikų galvoja, kad vasara yra puikus metas atsikvėpti nuo mokslų ir knygų pasaulio, vis dėlto tėvai, dažniausiai, taip nemano. Net ir tada, kai už lango šviečia saulė, suaugę nori, kad vaikai bent trumpai paskaitytų knygas.  Sulaukėme skaitytojos laiško, kuri išreiškė nerimą dėl savo vaiko, kuris nenori vasarą skaityti knygų iš privalomojo kūrinių sąrašo.

„Man patinka sužinoti naujų dalykų”, - sako per metus iki 90 knygų perskaitantis „Humoro klubo” komikas, visuomenės veikėjas Paulius Ambrazevičius. Ko gero, dauguma sutiks, kad skaityti knygas – verta. Tačiau to vis dar nesiima nemaža dalis šalies vyrų, todėl klausiame: ar tikrai knyga = išmintis? Ilgamečio humoristo, protų kovų vedėjo ir knygų autoriaus Pauliaus Ambrazevičiaus nuomone, skaityti vyrams verta, visų pirma, dėl mylimų moterų.

Šalies aukštosiose mokyklose studijuoja vos vienas kitas regos negalią turintis jaunuolis, o Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos duomenimis, vos dešimtadalis tokių asmenų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Viena iš priežasčių – nepakankamas mokymuisi reikalingos informacijos prieinamumas.

Parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį prasideda keturias dienas vyksianti Vilniaus knygų mugė. Atidarydama mugę prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad šiemet renginys ypatingas, nes vyksta minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Atkreipdama dėmesį į šiemetinės mugės šūkį „Skaitau Lietuvą – skaitau pasaulį“ ji pabrėžė, kad Lietuva šiuo renginiu sulaukia rimto tarptautinio dėmesio.

Literatūros mokslininkų išrinktame kūrybiškiausių praėjusių metų knygų dvyliktuke – net du komiksai ir dvi elektroninės knygos. Didžiulė ir leidėjų įvairovė – ryškiau pasižymėjo nebent Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, iš kurios pernai išleistų lietuvių autorių kūrinių į sąrašą pateko trys. Į akis taip pat krinta, kad daugumą pozicijų dvyliktuke užėmė jaunesnės kartos autoriai, kai vyresnieji kūrybiškumu nenustebino.

Lietuviai pagaliau sulaukė gausesnio sniego ir šaltuko. Taip kaip ir pridera žiemą. Šiais metais šaltasis metų sezonas tikrai neįprastai šiltas. Kone iki sausio vidurio miškuose dar dygo grybai. Pagaliau atėjus normaliai žiemai, ne vienam kyla klausimas, kaipgi žiema baigsis. Iki kalendorinio pavasario juk vos pusantro mėnesio beliko. Šį kartą nusprendėme išklausyti ne sinoptikų prognozių, o gamtos ženklus stebinčių žmonių.

Darželyje prabėganti vaikystė yra tas metas, kai žmogus aktyviausiai mokosi bendravimo gebėjimų. Maži vaikai yra itin imlūs kalboms ir tai puikus laikas mąstymui lavinti. Užsienio kalbos pamokos ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams padeda įgyti įvairių, ne tik kalbinių gebėjimų. Plačiau apie tai pasakoja Raminta Rupšienė, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė, leidyklos „Šviesa“ anglų kalbos ugdymo priemonių autorė.

 Lietuvos ketvirtokų skaitymo gebėjimai yra geresni nei tokio amžiaus vaikų pasiekimai prieš penkerius metus, parodė pernai vykdytas ir antradienį pristatytas tarptautinis tyrimas PIRLS. Tarp 61 tyrime dalyvavusios šalies ir regiono Lietuva užima 16 vietą, bet atsilieka nuo Lenkijos, Latvijos (Estija tyrime nedalyvauja). Geriausiai šiame tyrime įvertinti Rusijos ir Singapūro mokiniai.

Delno linijų skaitymas dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad tai laikoma nepatikimu dalyku ir netgi prasimanymu. Tačiau pamirštama, kad ši veikla vykdoma labai seniai ir turi ne tik gilias tradicijas, bet ir padeda atverti šimtmečius kauptą informaciją apie žmogaus kūną ir jo galimybes. Delno linijų skaitymas atsirado kaip indų astrologijos atšaka, apie šios veiklos praktiką kalbama ir senuosiuose kinų tekstuose.

Įsibėgėjus naujiems mokslo metams jau pasigirsta ir tėvų aimanų: „Mano vaikas visiškai nemėgsta skaityti“, „Jis dar tik pirmokas, o jau tingi mokytis“. Kodėl šiuolaikiniai vaikai nenori skaityti? Kaip tėvams įveikti tokį rimtą iššūkį ir skaitymą paversti maloniu vaikų užsiėmimu? Ar ši aktuali problema – nenoras skaityti gali būti liga, kurią reikia gydyti? Ar tai įgimta? Pasaulinė statistika skelbia, kad skaitymo sutrikimą – disleksiją turi 5–10 proc. visų pasaulio žmonių.

 Lietuvos žydų genocido diena bus minima skaitant Holokausto aukų vardus. Sekmadienį skaitymai rengiami Merkinėje, kitą savaitę jie vyks Vilniuje ir Kaune. Gyventojai kviečiami ir patys rengti skaitymus. „Iniciatyvų sąrašas nėra baigtinis – visi norintieji gali prisidėti išsirinkdami Holokausto atminimui svarbią vietą. Nužudytųjų vardai ir pavardės gali būti randami muziejuose, bibliotekose ar žydų paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose“, – nurodo akcijos iniciatoriai.

Feisbukas nori skaityti jūsų mintis. Bent jau tai, ką jūs norite pasakyti ar parašyti kompiuteryje. Savo kasmetinėje programinės įrangos kūrėjų konferencijoje socialinis tinklas pristatė projektų, kurių tikslas yra leisti vartotojams savo mintimis rašyti žinutes bei oda girdėti žodžius. „Šneka iš esmės yra suspaustas algoritmas, kuris šią funkciją atlieka prastai, – sakė feisbuko atstovė Regina Dugan.

Grasinusi išstumti popierinę knygą – elektroninė bent jau Lietuvoje savo populiarumą prarado. Skelbdami tokias išvadas kai kurie knygynai sako, kad vėstant orams žmonės perka daugiau knygų, ir renkasi dažniausiai popierines. Knygų pardavėjai sako, kad keičiasi ir skaitančiųjų skonis – populiaresni ne pigesni meilės romanai, bet biografinės, didesnę išliekamąją vertę turintys kūriniai. Čia pat priduriama – vyrų ir moterų skaitymo skonis gerokai išsiskiria.

O, kad knygos prabiltų – kiek jos išduotų paslapčių. Seną meilę menantys senoviniai romanai, istoriniai įvykiai ir karai, detektyvų pėdsakai, fantastinės kelionės, kraują virpinantys pasakojimai, gražuolės moterys išdailintuose albumuose, mados renesansai, ašarą išspaudžiančios išpažintys – viskas sugulę į knygų puslapius. O kaip pasirinkti „tą vienintelę“? Kai knygų pasirinkimas toks platus, o viršeliai vieni už kitus ryškesni ir traukia akį – išsirinkti tikrai gerą, iš ties, sunku.

 Kai galvojame apie vaikų auklėjimą, labiausiai tikimės veikiančių receptų knygų, kuriuos galėtumėme taikyti vaikams. Jau seniai išmintingi žmonės sakydavo - jei nori išauklėti vaikus, auklėk pats save. Siūlau jums tokias knygas, kurios ne tik skatina atsisukti į save, žvilgtelėti į savo vidų, bet ir peržiūrėti santykius su artimaisiais.

 Psichologų teigimu, bent 30 minučių trukmės kasdienis knygos skaitymas vaikams daro didžiulę įtaką polinkiui knygas skaityti paauglystėje ir jiems suaugus. Buvusio modelio, psichologės Aistės Jasaitytės-Čeburiak bei aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus teigimu, knygos ne tik lavina vaiką, padeda ugdyti jo asmenybę, bet ir stiprina vaiko ir tėvų ryšį.

 Mėgstamiausias lietuvių laisvalaikio praleidimo būdas yra knygų skaitymas. Tai parodė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas TNS Atlas tyrimas. Šiuo hobiu teigia užsiimantys 42 proc. gyventojų. Aktyvus poilsis gamtoje ir iškylavimas taip pat yra populiari laisvalaikio praleidimo forma – taip leidžiantys laisvą laiką atsakė 36 proc. mūsų šalies gyventojų.

  Rusų programišiai praėjusiais metais buvo įsilaužę į neįslaptintą Baltųjų rūmų kompiuterių sistemą ir skaitė Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) gautus ir išsiųstus elektroninius laiškus, šeštadienį pranešė laikraštis „The New York Times“. Anksčiau šį mėnesį JAV pareigūnai pripažino praėjusiais metais įvykusį kibernetinį „atvejį“, bet atsisakė patvirtinti pranešimus, esą už šios atakos slypi Rusija.

 Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Yra daugybė priežasčių, kodėl šiandien vaikai mažiau skaito: iš pradžių jiems neskaito tėvai, vėliau jie nespėja, o galiausiai – dėl taip paplitusios vaizdų kultūros – jie nesugeba suvokti net paprasčiausio teksto. Taip mano Vaikų literatūros premijos laureatė, LRT Klasikos laidos „Ryto allegro“ vedėja Alma Valantinienė. Ji prisimena, kad vaikystėje pati labai daug skaitė, o Thomo Mayne Reido knygas – net naktimis su prožektoriumi.

 Jei gydytojo kabineto ar grožio salono laukiamajame neradote naujausio populiaraus žurnalo numerio, tai gali reikšti, kad jį negrąžinamai „pasiskolino“ prieš jus apsilankęs klientas. LRT.lt pašnekovai neslepia: iš grožio ir sveikatos paslaugas teikiančių įstaigų laukiamųjų dažniausiai dingsta populiarūs lengvo turinio žurnalai su daugybe nuotraukų, o rimtesni leidiniai lieka nepaliesti. „Tikrai taip, kartais klientai pasiima žurnalus iš stendų.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt Biblioterapija – būdas padėti sau skaitant, tačiau, renkantis gydomąjį poveikį turinčią knygą, derėtų pasitarti su psichologu, pataria biblioterapijos ekspertės. Anot psichologės psichoterapeutės Reiginos Stančikienės, galima rinktis savigalbos knygas, bet neverta skaityti knygų, kurios žada padėti laimėti turtus.

Maži vaikai noriai skaito ir noriai klausosi pasakų, kai jiems skaito, „Žinių radijui“ iš Vilniaus knygų mugės penktadienį sakė psichologė Beatričė Kaziliūnaitė.     „Vėliau galbūt lengvesnis priėjimas prie naujausių technologijų – kiekvienas žmogus nori to lengvesnio gyvenimo, tie besikeičiantys vaizdai iš tikro paprasčiau yra. Paprasčiau įsijungti penkių minučių filmukų nei pasiimti knygą ir skaityti“, - laidoje „Žvilgsnis“ kalbėjo B. Kaziliūnaitė.

Edgaras Savickas, LRT.lt „Jei už produktą nemokate, vadinasi, patys esate produktas“, – šią šiemet Nobelio premiją ekonomikos srityje pelniusio prancūzo Jeano Tirole`io tyrimuose pasiektą išvadą verta įsiminti kiekvienam naujienų portalų skaitytojui. Pirmadienį skelbiant nugalėtoją Švedijos karališkoji mokslų akademija pažymėjo, kad „J. Tirole`is yra vienas įtakingiausių mūsų laikų ekonomistų.

Rūta Kupetytė, LRT Radijo laida „Ką man skaityti“, LRT.lt Laisvalaikiu ekonominė literatūra ir net tekstai laikraščiuose ta tema nėra įdomūs, prisipažįsta ekonomistas Gitanas Nausėda. „Kai tau 20–25 metai, galvoji, kad esi pajėgus perskaityti visą pasaulio profesinę literatūrą ir tapti [...] geriausiai šią sritį išmanančiu žmogumi.

Mokslo metų pradžiai prasidėjus pagalvoju apie anuomet ir dabar. Netgi be visų iš senelių girdėtų „O mes penkis kilometrus į mokyklą klampodavom“ ir taip aišku, kad sąlygos mūsų laikais labai geros. Pasaulis tapo toks, kad dauguma produktų norimi pateikti kuo patogesni ir kuo labiau palengvinantys vartotojo kasdienybę. Bet ar visiems reikėtų tai taikyti? Mano mintys veda prie mokyklinio amžiaus vaikų.

Ar vaikas, gebantis jungti raides į žodžius, jau moka skaityti? Nebūtinai. Psichologai išskiria du skaitymo etapus: techniškasis etapas, taip vadinamas plikas įgūdis, ir turiningo skaitymo etapas, kada skaitant ne tik garsai sujungiami į žodžius, bet ir suvokiama teksto turinio prasmė. Pirmasis etapas malonumo nesuteikia, dar daugiau, jei ties juo įstringama, tai yra užtrunkama ilgiau, nei reikėtų, tai, kas turėtų išaugti į meilę skaitymui, virsta problema.

Simona Urbonavičiūtė Pasaulyje kasmet išleidžiama daugybė knygų, ir kiekvienas gali lengvai išsirinkti, ką jis norėtų skaityti, o ko ne. Sakoma, kad nėra tokios prastos knygos, kurioje nebūtų galima rasti kažko vertingo. Vienas knygas perskaitome su malonumu, kitas vos pradėję skaityti numetame į šoną.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ką man skaityti?“, LRT.lt Mūsų smegenys gali daug daugiau nei mums atrodo, sako greituoju skaitymu besidomintis lektorius Aivaras Pranarauskas. Anot jo, įvaldžius greitojo skaitymo sistemą, galima išmokti geriau atsirinkti, įsisavinti ir įsiminti informaciją, išlaikyti akis sveikas ir darbingas, sutaupyti laiko ir net pinigų.

Internetu kasdien naudojasi milijonai vartotojų visame pasaulyje, tačiau didžioji dalis apie jo veikimą ar istoriją nežino nė paprasčiausių faktų. Portalo businessinsider.com sudarytame faktų sąraše galima atrasti ne vieną įdomybę. 1. „Nekontroliuojamos“ inovacijos reikšmė Viena svarbiausių interneto ypatybių yra tai, kad jis įgalina „nekontroliuojamą“ inovaciją.

Lietuviai yra skaitanti tauta. Tai rodo ir kasmet vis daugiau lankytojų sutraukianti Vilniaus knygų mugė. Tačiau net ir skaitant knygas reikia būti apdairiems. Specialistai vis garsiau kalba apie tai, kad lietuvių regėjimas sparčiai silpsta, o optikų duris varstančiųjų amžius dramatiškai jaunėja. Kaip skaitant knygas saugoti akis, kad aštrus žvilgsnis džiugintų kuo ilgiau, pataria optikos salono „Fielmann“ gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė.

„Universitetas neturėtų rengti tik siauros srities specialistų. Jo užduotis – plataus akiračio ir, svarbiausia, gebantys komunikuoti profesionalai ir piliečiai. Tik savo veiklos srityse dirbantys ir tarpusavyje nekomunikuojantys specialistai yra praeitis, nes atviroje visuomenėje viskas ir vis glaudžiau siejasi tarpusavyje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Nerijus Čepulis.

Lietuvos penkiolikmetės mergaitės demonstruoja geresnius gamtamokslinio raštingumo ir skaitymo gebėjimus nei jų bendraamžiai berniukai. Oagal matematinį raštingumą šio amžiaus mergaitės ir berniukai - lygūs.

Skaitymas labai skiriasi nuo filmo žiūrėjimo, tad jei norite tikrai įsigilinti į daugelį kūrinių, tikrai verta į rankas paimti knygą. Rd.com siūlo peržvelgti keturiolikos knygų sąrašą, kuriame esančius kūrinius galėjote praleisti mokyklos laikais... 8. Carson McCullers „Širdis – tai vienišas medžiotojas“ (angl. „The Heart is a Lonely Hunter“)     Carson McCullers buvo vos 23 metų amžiaus, kai buvo publikuota jos knyga apie kurčnebylį ir jo sutinkamų žmonių sunkią dalią.