skaitymas

Šimtametė brazilė Isolina Campos pasiryžusi įrodyti, kad mokytis skaityti ir rašyti niekada nevėlu, praneša naujienų agentūra AFP. Ji nusprendė tapti pavyzdžiu kitiems ir pradėti lankyti mokyklą. Nors ji rašyti ir skaityti buvo pradėjusi mokytis 1998 metais, dėl prastos sveikatos mokyklą teko mesti. Tačiau dabar senolė nusprendė mokslus tęsti, kad nereikėtų sėdėti namuose ir nuobodžiauti. „Nemėgstu nieko neveikti ir noriu būti pavyzdžiu tiems, kurie mokosi“, – teigė I. Campos.

Minėdami Tarptautinę vaikų gynimo dieną daug kalbame apie vaikų teises. Dažniausiai apie jų teisę gyventi saugiai, turėti tėvus, galimybę mokytis. Daug rečiau kalbame apie vaiko teisę augti kūrybingu žmogumi, mokytis ir siekti to, ko jis pats labai trokšta. Šiandieniniame pasaulyje vaikų kūrybiškumas yra nuolat slopinamas kvailų televizijos laidų, gausybės reklamų, jau nekalbant apie kompiuterinius žaidimus.

Gegužės 24 d., Vaikų onkohematologijos centrui padovanota mažoji Rotary biblioteka, kuria galės naudotis tuo metu ligoninėje besigydantys jauniausi pacientai. Įgyvendinant asociacijos „Vilniaus Tarptautinis Rotary klubas“ inicijuojamą socialinę iniciatyvą dešimčiai šalies ligoninių ir vaikų namų bus paaukotos knygų spintos su populiaria vaikų literatūra.

Šalies bibliotekoms paskirstyta arti 3 mln. Lt arba 27 proc. daugiau nei pernai, todėl galima tikėtis bibliotekose rasti daugiau naujų knygų. Dar 423,5 tūkstančio litų bus skirti tęsti elektroninių duomenų bazių prenumeratai, teigiama Kultūros ministerijos pranešime. Viešųjų bibliotekų pateiktų 2010 m. ataskaitų analizė nepateikė didelių netikėtumų. 2010 metais bibliotekos gavo mažiau lėšų, todėl ir įsigijo mažiau leidinių.

Ar atsimenate, kaip vaikystėje mokėtės skaityti. Turbūt ne visiems pavyko sudėti skiemenis ir perskaityti pirmuosius žodžius. O jei tada mums būtų pasiūlę paskaityti šuniui... gal lengviau  būtume įveikę paslaptingąsias raides. Skaitymas šuniui ir su šunimi – tai nauja šunų terapija. Jos tikslas yra padėti vaikams įveikti skaitymo sunkumus ir paskatinti pamilti knygą.

Ko gero, šitaip reikėtų byloti apie Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos neseniai išleistą Liudviko GADEIKIO romaną „Juodojo kelio istorijos“. Vien dėl iki šiol negirdėto Lietuvoje verslo romano žanro.

Prieš šiek tiek daugiau nei du mėnesius socialiniame tinklalapyje „Facebook“ prasidėjusioje Knygų klubo akcijoje „Mes už vaikystę su knyga“ surinkta daugiau kaip 10 tūkst. litų. Už šią pinigų sumą visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ globojamiems vaikų globos namams bei dienos centrams Knygų klubas perduos daugiau kaip po 200 vaikams skirtų knygų. „Džiaugiamės, kad akcija „Mes už vaikystę su knyga“ sulaukė itin didelio susidomėjimo.

Kiekvieną dieną keliaudami į bibliotekas ir knygynus nesusimąstome, jog mūsų ieškoma knyga galbūt guli kieno nors knygų lentynoje visų užmiršta ir pasmerkta vienatvei. O kartais būna taip, jog visos knygos namuose jau perskaitytos, visos draugų knygos jau pasiskolintos, artimiausioje bibliotekoje nebėra nieko, kas patrauktų dėmesį, o naujos knygos per brangios.

Pusė Lietuvos jį kaltina arogancija ir visaip kaip kritikuoja interneto komentaruose, kita pusė išperka jo knygas taip, kad prireikia ketvirtojo leidimo. Ir šiai „meilės-neapykantos“ dramai sukurti jam nereikia net būti Lietuvoje – nuo 1995-ųjų rašytojas ir publicistas Andrius Užkalnis dienas ir naktis leidžia D. Britanijoje. Tiesa, žada grįžti, nes, anot jo paties, „Lietuvoje mano kuklūs sugebėjimai yra reikalingesni nei Britanijoje.

Kitąmet kino teatrus pasieks istorinis nuotykių filmas apie legendinį lietuvių „svieto lygintoją“ Tadą Blindą, o ta proga, Lietuvos knygynuose jau pasirodė naujas kultinio Rimanto Šavelio romano „Tadas Blinda“ leidimas.

Kai kiti drąsiai teigia, kad D. Kedys yra žudikas, leidykla „Metodika“ išleidžia knygą „Drąsius Kedys. Kovotojas, sudrebinęs Lietuvą“, kurioje ši paini istorija apžvelgiama itin objektyviai, neteisiant tragiškai užgesusio pagrindinio jos veikėjo. Kauno pedofilijos istorija neabejotinai yra vienas didžiausių skandalų šiandieninėje Lietuvoje, įeisiantis į istoriją.

Pagyvenęs Londone imi ir „prisisunki“ visokių angliškų kalbos figūrų bei posakių. Atsimenu, buvo toks filmas „Being John Malkovich“, kur filmo personažai vis imdavo ir patekdavo į šio aktoriaus smegeninę. Na, kaip ten bebūtų – dabar įsijauskime į Andrių Užkalnį. Priežasčių, patikėkite, yra. Pirma, mano minimas Užkalnis rašo, be to, rašo lietuviškai. Ta pačia kalba jo raštai ir spausdinami. Gyvena ir pragyvenimui užsidirba jis Anglijoje.

„Kitų knygų“ leidykla neseniai išleido „Krepšininko dienoraščius“ – klasika tapusį autobiografinį kūrinį, pasakojantį apie jaunučio, purvinose 7-ojo dešimtmečio Niujorko gatvėse bręstančio pasiutvaikio gyvenimą. 1978-aisiais amerikiečių rašytojas Jimas Carrollis atrinko ir suredagavo paauglystėje (1963–1966 m.) rašytus užrašus. Perskaitęs šią paaugliško gyvenimo kroniką, Jackas Kerouacas išdrįso pareikšti: „Trylikametis Jimas Carrollis yra geresnis prozininkas negu 89 proc.

Geležinė protingos stambulietės taisyklė. Jei esi trapi lyg arbatos stiklinė, venk karšto vandens ir vilkis ištekėti už tobulo vyro arba gulkis su bet kuo ir sudužk kuo greičiau. Yra dar viena išeitis – nustok būti trapi lyg arbatos stiklinė! Elif Shafak. Stambulo pavainikė. Iš anglų kalbos vertė Eglė Bielskytė.

Praėjusį ketvirtadienį, lapkričio 11 d., prekybos centre „Panorama“ vykusioje knygynų tinklo „Pegasas“ ir improvizacijų teatro „Kitas kampas“ organizuotoje knygų palaikymo akcijoje galiūnas Žydrūnas Savickas pakėlė daugiau kaip 400 kg knygų. Tokiu būdu stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas galiūnas prisidėjo prie knygų palaikymo akcijos, skirtos skatinti žmones daugiau skaityti. „Džiaugiamės, kad knygų palaikymo akcija sulaukė tokio didelio susidomėjimo.

Ne kartą užsukus pasidairyti į knygyną ir žvilgtelėjus į knygos kainą, teko nemaloniai nustebti. Žinoma, niekas nesiginčija ir anaiptol nesiruošia kritiškai vertinti tokio pirkinio turinio santykio su kaina, bet, kai šalyje tebesitęsia ekonominis sunkmetis, daugelio knygos mylėtojų lūkesčius turėtų patenkinti šalies bibliotekos. Deja, šios įstaigos taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Knygos net ir bibliotekose tapo retenybe. Mat valdžios institucijos pamiršo skirti joms pinigų. Jos tik džiaugiasi – milijonai skirti įstaigoms kompiuterizuoti. Tačiau šviesuoliai mato, jog Lietuva įstumta į kultūrinę nebūtį, o bibliotekos virto interneto kavinėmis. Knygų neliko Valstybės kontrolė, įvertinusi Lietuvos bibliotekų situaciją, atskleidė stulbinančius faktus.

Eva-Maria Zurhorst (Eva Marija Curhorst; g. 1962 m.) – vokiečių televizijos ir radijo žurnalistė, psichoterapeutė. Devintajame dešimtmetyje ji dirbo Pietų Afrikos Respublikoje, susijungus Vokietijai tapo viešųjų ryšių specialiste. Vėliau įgijo psichologinį išsilavinimą, šiuo metu drauge su vyru Wolframu Zurhorstu ji konsultuoja poras tarpusavio santykių klausimais. Eva-Maria Zurhorst, Wolfram Zurhorst. Mylėk save, ir nesvarbu, kad netekai darbo. Iš vokiečių kalbos vertė Jovita Liutkutė.

– Malonėkite prileisti man vonią, – paprašė Adamas. – Deja, vonioje miega vienas ponas. Pažadinti? Evelyn Waugh (Ivlinas Vo, 1903–1966) – vienas įtakingiausių, kandžiausių ir keisčiausių XX a. britų rašytojų. Savotiškas legendinio trečiojo XX a. dešimtmečio britų auksinio jaunimo balsas, negailestingas jo kritikas ir drauge – paradoksais žaižaruojantis mąstytojas.

Skaitydami šį romaną turėsite progą pasižvalgyti po egzotiškos Meksikos ir saulėtos Ispanijos narkotikų mafijos pasaulį. Ši tikrais faktais grįsta ir meistriškai papasakota istorija privers ryte ryti knygos puslapius, nekantraujant sužinoti, kas bus toliau. Arturo Pérez-Reverte. Pietų karalienė: romanas. Iš ispanų kalbos vertė Arvydas Makštutis. – Vilnius: Vaga, 2010. – 472 p. Viršelio dailininkė Agnė Kananaitienė.

Nors gydytojai psichiatrai visu balsu šaukia apie protus glemžiančią priklausomybę nuo kompiuterių, informacinių technologijų verslas vis agresyviau stengiasi užkariauti mūsų sąmonę. Net vaikai jau pratinami knygas skaityti ir matematikos mokytis elektroniniu būdu. Civilizacija per prievartą Globaliame pasaulyje nebelieka vietos popierinei knygai. Ją baigia išguiti elektroniniai surogatai.

Lietuvoje skaitytojai vidutiniškai per savaitę knygas skaito apie 7,4 val., ir tai 78 % apklaustųjų dažniausiai daro namuose jiems patogioje vietoje, 48 % – lovoje prieš miegą, o važiuojant viešuoju transportu knygą į rankas paima tik 8% apklaustųjų.