Rengti aukštos kvalifikacijos darbo rinkai reikalingų profesijų darbuotojus, mokymo įstaigų tinklą panaudoti optimaliai, o investicijas – efektyviai, – tokie tikslai keliami profesinio mokymo sistemoje pradėtai pertvarkai. Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam pertvarkos projektui pritarė Vyriausybė.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, šiandien pristatydamas jau pradėtas ir planuojamas permainas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidiumo nariams, pabrėžė, kad pasirinktos krypties perspektyvumą patvirtina jau antri metai žymiai didėjantis skaičius stojančiųjų į profesines mokyklas, ir ypač – baigusių vidurinį mokslą.
„Optimizuojant profesinio mokymo programų tinklą bus išlaikomas teritorinis principas, o mokiniams užtikrintos didesnės pasirinkimo galimybės ir kokybiška vidurinio ugdymo programa. Arti pusės visų profesinių mokyklų yra akreditavusios bendrojo ugdymo programas, – sakė ministras. – Sieksime, kad labai reikalingus specialistus rengiančios mokymo įstaigos ugdytų savo prestižą ir išlaikytų gerą vardą bendroje mokymo sistemoje“.
Nuo šių metų pavasario buvo atsisakyta ilgą laiką egzistavusių dviejų profesinio mokymo sistemų (Švietimo ir mokslo ministerijos – jaunimui bei Socialinės apsaugos ir darbo – suaugusiems) – visos profesinio rengimo funkcijos perduotos Švietimo ir mokslo ministerijai. Profesinių mokyklų tinklas pertvarkomas sujungiant įstaigas, perduodant jas savivaldybėms ar pertvarkant į viešąsias įstaigas. Tuo siekiama, kad jų veikloje dalininko teisėmis kartu su Švietimo ir mokslo ministerija dalyvautų savivaldybės, darbdaviams atstovaujančios organizacijos, kiti socialiniai partneriai. Jų indėlis – praktinis mokymas gamybos sąlygomis, darbas su naujausia technologine įranga.
2010 m. Lietuvoje veikė 81 valstybinė profesinio mokymo įstaiga. Jų veiklai skirta 267 mln. Lt. Vieno mokinio po vidurinės mokyklos mokymo kaina vieneriems metams – 3 238 tūkst. Lt.
Ministras pabrėžė, kad esminė naujovė profesinio mokymo sistemoje – sektoriniai praktinio mokymo centrai. „Vieno ar kelių ūkio sektorių modernia įranga aprūpinta mokymo įstaiga ne tik suteiks galimybę įgyti profesiją, bet ir tobulinti kvalifikaciją nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus“, — sakė G.Steponavičius.
Iš viso numatoma sukurti 42 sektorinius praktinio mokymo centrus profesinio mokymo įstaigose. Jų steigimui numatoma skirti apie 400 mln. Lt, iš kurių 340 mln. Lt sudaro ES lėšos. 2010 m. pradėti įgyvendinti 8 projektai – jau kuriami medienos technologijų ir baldų gamybos inovacijų, viešbučių ir restoranų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, inžinerinės pramonės, žemės ūkio, tekstilės produkcijos gamybos, geležinkelio transporto specialistų rengimo bei kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų praktinio mokymo centrai.
