Dažnai mėgstama pabrėžti, kad šių dienų visuomenės problemos – netinkamo auklėjimo šeimoje ir prasto ugdymo pasekmė. Lietuviams, kaip tautinis bruožas, priskiriamas perdėtas kuklumas ir prastas savivertės jausmas, o kalbai pasisukus apie jaunimo problemas, baksnojama į patyčių mokykloje statistiką ir kitus ne itin malonius faktus.
Pasakymas „lenk medį, kol jaunas“ gal ir turi savyje gyvenimiškos išminties, bet pajėgumų tam šalies mokyklose nėra tiek jau daug, mat kitose Europos Sąjungos šalyse būtinas psichologo etatas Lietuvoje vis dar mokyklos biudžeto, mokinio krepšelio dydžio ir ugdymo įstaigos vadovo valios klausimas.
Mokyklose konsultuoja apie tūkstantis psichologų
Apie tai, kiek šiuo metu šalies mokyklose dirba psichologų, Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Labinienė sakė: „Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis – pagrindinėje darbovietėje (švietimo įstaigoje) dirba per 400 psichologų, švietimo pagalbos įstaigose – Pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT) – per 150 psichologų. Jei mokykloje nėra psichologo etato, psichologinę pagalbą mokiniui gali teikti PPT, kurios aptarnavimo teritorijoje yra mokykla, psichologai. Mokyklose dirbančių psichologų skaičius nuolat kinta. Dalis psichologų dirba mokyklose tam tikrą valandų skaičių – ketvirtį, pusę etato, todėl pagalbos teikiama daugiau. Mokyklose taip pat dirba psichologo asistentai, kurie konsultuoja mokinius, tačiau jie negali atlikti asmens psichologinio vertinimo.“
Specialistės teigimu, dauguma psichologų taip pat dirba nepagrindinėse darbovietėse, jos šioje statistikoje neįskaičiuotos, bet bendras moksleivius konsultuojančių psichologų skaičius siekia apie tūkstantį.
Mokyklose psichologai teikia įvairiapusę pagalbą
Į klausimą, pagal kokius kriterijus mokykloje steigiamas psichologo etatas, pašnekovė sakė: „Mokyklos psichologo etatas steigiamas, jei: mokykloje, lopšelyje-darželyje, darželyje, pradinėje, pagrindinėje, vidurinėje mokykloje, gimnazijoje ar ugdymo centre mokosi nuo 301 iki 600 mokinių, sanatorinėse, specialiosiose ir jaunimo mokykloje, mokosi 101 ir daugiau mokinių, specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose bei profesinėse mokyklose – nepriklausomai nuo mokinių skaičiaus.“
Specialistės teigimu, mokyklos psichologo bendrieji pareiginiai nuostatai reglamentuoja šias pagrindines mokyklos psichologo funkcijas: mokinių galių ir sunkumų, raidos ypatumų, asmenybės ir ugdymosi problemų vertinimas, mokinių, turinčių asmenybės ar ugdymosi problemų, konsultavimas, psichologinių problemų prevencijos programų inicijavimas, rengimas ir įgyvendinimas, mokyklos bendruomenės narių švietimas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais.
Psichologas ar socialinis pedagogas?
Apie tai, kaip mokyklose atskiriamos socialinio pedagogo ir psichologo funkcijos bei atsakomybės, pašnekovė sakė: „Psichologo darbas ir funkcijos orientuotos į psichologinių klausimų sprendimą, t.y. vaiko psichologinių bei ugdymosi poreikių įvertinimą, vaiko, mokytojų ar šeimos konsultavimą, kaip tuos poreikius galima geriau patenkinti atsižvelgiant į individualias vaiko savybes, intelektinės bei emocinės raidos ypatumus. Psichologas turi specialių žinių apie asmenybės raidos, emocinius ir elgesio ypatumus, taiko psichologinio vertinimo metodus ir psichologinio poveikio priemones. Socialinis pedagogas daugiau dėmesio kreipia į vaiko socialines problemas ir ieško būdų, kaip jas spręsti.“
Pašnekovės teigimu, problemų sprendimo būdai gali būti įvairūs – nuo šeimos bei vaiko tėvų ar globėjų konsultavimo socialinės pagalbos klausimais iki vaiko teisių atstovavimo švietimo įstaigose ir už jos ribų, vaikų užimtumo organizavimo ir pan. Dažnai sprendžiant konkretaus vaiko sunkumus ir siekiant jam suteikti efektyvią pagalbą reikalingas šių abiejų specialistų glaudus bendradarbiavimas.“
Psichologų mokyklose trūksta
Pašnekovės teigimu, šiuo metu psichologų poreikis mokyklose nėra visiškai patenkintas, bet pripažįstama, kad psichologų trūksta nuo didžiųjų miestų nutolusiuose rajonuose: „Taip, kai kuriose provincijos mokyklose psichologų trūksta. Tuomet artimiausia grandis, galinti bent iš dalies perimti mokyklos psichologo funkcijas – savivaldybių Pedagoginių psichologinių tarnybų psichologai. Šiuo metu veikia 55 pedagoginės psichologinės tarnybos. O savivaldybės, neturinčios tokios tarnybos, gali sudaryti sutartį su artimiausios savivaldybės pedagogine psichologine tarnyba dėl paslaugų teikimo. Taip pat dar yra ir Psichikos sveikatos centrai, kurių psichologai gali perimti dalį vaikų bei tėvų ar globėjų konsultavimo vaiko asmenybės bei psichologinių sunkumų atveju“, – kalbėjo R. Labinienė.
Psichologo etatas – mokyklos vadovo malonė
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pagalbos mokiniui specialistų centro vadovė Dalia Gudienė, kalbėdama apie psichologų poreikį šalies mokyklose, sakė: „Tose šalies mokyklose, kurių vadovai suinteresuoti, kad psichologas būtų, ten jis ir yra. Esama persikvalifikavusių ar neseniai studijas baigusių specialistų, tad tokio didelio trūkumo, koks buvo jaučiamas prieš porą metų, šiuo metu nėra.“
Apie tai, kokios yra pagrindinės mokykloje dirbančio psichologo funkcijos, pašnekovė sakė: „Itin svarbus psichologo darbo darbo aspektas – vaikų tarpusavio santykių klausimai bei mokymosi problemų turinčių vaikų savivertės ugdymas ir palaikymas. Tokie vaikai dažnai linkę save nuvertinti ir tuomet patiria psichologinių problemų ne tik dėl mokymosi, bet ir bendravimo. Labai reikalingos konsultacijos ir pagalba tėvams. Ne visi tėvai supranta, arba nori gilintis į tai, kad vaikas prastai jaučiasi klasėje, mokykloje.“
Psichologų reikia ir tėvams
Pašnekovės teigimu, tokių šeimų nedaug, bet su jomis dirbti būtina: „Kai vaikas mokykloje patiria sunkumų, pirmiausiai reikia tėvams padėti suprasti, kad jų vaikas yra toks, koks yra: būna, kai vaikas daug mokosi, bet vis tiek gauna neigiamus pažymius, o tėvai verčia jį dar daugiau mokytis. Tokiu atveju pagalbos pirmiau reikia ne vaikui, o tėvams.“
Paklausta, ar tiesa, kad mažose kaimo mokyklose psichologų paslaugos vaikams yra beveik neprieinamos, D. Gudienė sakė: „Taip, nes bet kuriai mažesnei mokyklai turėti psichologą yra brangu, nes atlyginimas specialistui mokamas iš mokinio krepšelio. Nors mokyklų psichologų atlyginimai nėra dideli, klausimas, ar mokyklai pakaks pinigų jį apskritai mokėti. Yra tokių mokyklų, kuriose neatsiranda pinigų ne tik psichologui, bet ir logopedui ar socialiniam darbuotojui.“
Pirmas signalas – vaiko elgesys
Vaikų psichologė Lina Gudaitė, paklausta, kokie požymiai yra signalas, kad vaikui reikia psichologo konsultacijos, sakė: „Pirmas signalas, kad vaiko psichologinė savijauta nėra gera yra pakitęs vaiko elgesys. Pavyzdžiui, jei gerai besimokantis vaikas pradeda nenorėti eiti į mokyklą, praleidinėja pamokas, pablogėja mokymosi rezultatai, per pamokas vaikas yra išsiblaškęs, sunkiai sutelkia dėmesį, pradeda agresyviai elgtis, dažnai konfliktuoja su tėvai ar mokytojais, vaikas tampa uždaras, vengia bendraamžių ir pan. Visi šie požymiai rodo, kad vaikas turi įvairių bendravimo problemų.“
Apie tai, ar tiesa, kad laiku vaikystėje suteikta psichologo pagalba, padeda išvengti panašaus pobūdžio problemų ateityje, specialistė sakė: „Laiku pastebėjus, kad vaikas turi elgesio, emocinių ar bendravimo problemų, laiku suteikus psichologinę pagalbą galima išvengti problemų ir ateityje – ypač jei pagalba suteikiama kryptingai ir tinkamai.“
Į psichologus vengia kreiptis ir tėvai
Pašnekovės teigimu, jei pastebėję vaiko elgesio pokyčius tėvai nesikreipia į specialistą, vaikui gali vystytis įvairūs fizinės, psichinės sveikatos sutrikimai ir net asmenybės problemos bei gali atsirasti naujų elgesio problemų – vagystės, chuliganizmas, smurtas ir pan.
Kalbėdama apie vaikų raidos skirtumus didmiesčių ir provincijų mokyklose pašnekovės sakė: „Kad galėtumėme išsamiau analizuoti situaciją mokyklose, reiktų atlikti daugiau mokslinių tyrimų, bet miesto ir kaimo mokyklų mikroklimatas veikiausiai skiriasi. Provincijose vaikai ir mokytojai geriau vieni kitus pažįsta ir labiau išplėtoti socialiniai ryšiai, o bendravimas yra šiltesnis, tad ir santykiai geresni. Kita vertus, tokia problema, kaip patyčios – gaji ir kaimo, ir miesto mokyklose.“
L. Gudaitės teigimu, daug dalykų priklauso nuo to, kaip į psichologo pagalbą žvelgia tėvai ir mokytojai, nes vaikai vizitus pas psichologą dažnai laiko bausme, o ir pačių tėvų požiūris ne visuomet teigiamas: „Visuomenėje vis dar esama įvairių mitų ir stereotipų, suaugusieji taip pat bijo lankytis pas psichologus.“
Specialistės teigimu, mokyklose psichologai ypač reikalingi: „Mokyklose šiuo metu psichologų trūksta, atsižvelgiant į tai, su kokiomis problemomis jiems tenka susidurti. Dažnai šie specialistai fiziškai nepajėgia suteikti pagalbos visiems, kuriems jos reikia.“
