Lietuvos vadovams jau tapo įprasta didžiausias metų šventes pradėti ir baigti, vertinant darbuotojų pasiekimus. Metinių pokalbių maratonas dažnai tampa tikru išbandymu įmonės lyderiams: jie investuoja daug laiko, bet retai mato ir supranta šio darbo vertę ir prasmę. Priimta manyti, kad metinio pokalbio tikslas – derėtis dėl atlygio. Darbuotojas siekia priminti vadovui savo pasiekimus ir išsiderėti aukštesnį atlyginimą, tuo tarpu vadovai dažniausiai stengiasi argumentuotai sumažinti atlyginimo lūkesčius. Anot ISM Executive School Lyderystės mokymų programų vadovo Arvydo Būtos, šie metinio pokalbio tikslai – ne vieninteliai. „Pagrindinis metinio susitikimo tikslas – padėti tobulėti abiem pokalbio dalyviams. Dažnai manoma, kad vertinamieji pokalbiai skirti tik darbuotojui, todėl vadovas dažnai prisiima per daug atsakomybės, bandydamas aptarti visų metų darbuotojo darbo rezultatus. Pažengusiose įmonėse darbuotojo prašoma įvertinti ir vadovų darbą, jų sprendimus, įsitraukimą ar bendrą darbo atmosferą“, – sakė A. Būta.
Pasiruošimas svarbus abiem pusėms Pasak ISM eksperto A. Būtos, metiniam pokalbiui įprastai ruošiasi abu susitikimo dalyviai. Vadovams derėtų nuodugniai apmąstyti darbuotojo veiklą: įvertinti darbo rezultatus, įgytą patirtį ir kompetencijas, motyvaciją, įsitraukimą, gebėjimą ir norą prisiimti atsakomybes. Vadovai turėtų skirti laiko apmąstyti jo indėlį į įmonės rezultatus, santykį su įmonės vertybėmis, iniciatyvą ir galimą vaidmenį kompanijoje trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Pastabas rekomenduojama užsirašyti.
Darbuotojai savo ruožtu turėtų įvertinti savo stiprybes ir augimo galimybes. Dažnai tam praverčia ir klausimų anketos, kurias gavę darbuotojai aprašo savo metų patirtį: pasiekimus, problemas bei lūkesčius. Jei pokalbyje darbuotojas dalyvauja jau ne pirmą sykį, patartina peržiūrėti ankstesnių pokalbių informaciją bei įvertinti, ar buvo siekiama užsibrėžtų tikslų ir kaip tai buvo daroma. Svarbu ir tiksliai įvardinti faktorius, kurie lėmė, jog tikslai nebuvo pasiekti. Verta nepamiršti ir darbo aplinkos bei vadovų veiklos vertinimo.
„Neretai darbuotojai metiniuose pokalbiuose būna nedrąsūs ir susikaustę. Vadovas galėtų pokalbio atmosferą sušvelninti. Labai svarbu nepamiršti pasiteirauti apie vadovų veiklą, jos vertinimą. Aptarti teigiamus ir neigiamus vadovų veikos aspektus, paskatinti darbuotoją pagalvoti apie vadovų veiklos motyvus, paprašyti idėjų ir minčių vadovams, kaip jie galėtų suefektyvinti darbuotojų darbą, motyvuoti juos, sukurti palankesnę darbo atmosferą“, – pasakojo A. Būta.
Metinio pokalbio kokybė priklauso nuo vadovo gebėjimų Pasak A. Būtos, sklandus ir efektyvus metinis pokalbis labai priklauso nuo įmonės vadovo žinių ir kompetencijų tinkamai valdyti susitikimo eigą. Neretai hierarchiniai santykiai darbe perkeliami ir į metinį pokalbį. Vadovai retai išreiškia pasitikėjimą, pagarbą ir padėką darbuotojui. Metinis pokalbis tam – tinkamiausias laikas. „Tai – labai atviras ir išsamus darbuotojo ir vadovo dialogas. Jo metu galima pažinti savo darbuotoją ir užmegzti atvirą, žmogišką ir nuoširdų santykį. Betarpiškumas ir pasitikėjimas paskatins darbuotoją atsiverti, taip vadovas turės progą identifikuoti labiausiai darbuotoją slegiančius arba motyvuojančius veiksnius, išsiaiškinti darbuotojo talentus, prioritetus “, – teigė A. Būta.
Jis priminė, kad neefektyvus metinis pokalbis dažnai būna neatsiradusio ryšio tarp vadovo ir darbuotojo priežastis. Daugeliu atvejų atsakomybė tenka vadovams, nes, anot A. Būtos, neprofesionalus ir nerezultatyvus metinis pokalbis neretai rodo vadovo nekompetenciją tinkamai valdyti komandą.
Dažnai vadovai į informaciją gautą per metinius pokalbius žiūri pro pirštus, nevertina jos rimtai, nedaro išvadų ir nepriima sprendimų. Geras vadovas kiekvieną pokalbį su darbuotoju vertina, kaip naujo bendradarbiavimo etapo pradžią, siekiant abipusių tikslų. „Būna atvejų, kai vadovai vengia priimti lemiamus sprendimus, vengia pamatyti ir atpažinti žmones, su kuriais įmonei ne pakeliui. Ši metinio pokalbio funkcija taip pat labai svarbi, nes tik nuoširdaus ir į bendrą rezultatą orientuoto pokalbio metu geriausiai atpažįstamas darbuotojo neinteresuotumas, motyvacijos stoka“, – sakė A. Būta.
Pasak A. Būtos, metinio pokalbio metu itin svarbu deramai klausyti, neskubinti pašnekovo, neužpildyti tylos pauzių savo kalbėjimu, nebandyti įpiršti atsakymų. Kantrybė ir girdėjimas itin reikalingi, norint paskatinti pašnekovą susimąstyti, rasti atsakymą pačiam. „Metinis pokalbis kelia jaudulį ne tik darbuotojui, tačiau ir vadovui. Pokalbio eigoje prie svarbiausių dalykų derėtų grįžti porą kartų, nes kartais susijaudinęs pašnekovas gali pasakyti ne tai, ką iš tikrųjų mano ar jaučia. Siekiant suprasti pašnekovą, rekomenduojama perklausti tų pačių dalykų kelis kartus, kol galiausiai atsakymas tampa aiškus ir tvirtas abiem dialogo dalyviams“, – sakė A. Būta.
Svarbiausia pozityvumas Pasak A. Būtos, pokalbio metu svarbu išlikti etiškiems: geriausia nekalbėti apie kitus darbuotojus ir visą dėmesį kreipti į pokalbyje dalyvaujančių žmonių patirtis bei darbo aplinką. Ne mažiau svarbus pozityvumas. „Susitikimo metu derėtų nepamiršti, kad svarbiausia yra išsamiai pasikalbėti, suprasti vienam kitą. Todėl abu susitikimo dalyviai turėtų diskutuoti po lygiai, kartais darbuotojas net gali kalbėti daugiau. Abi pusės pasieks geriausių rezultatų, jei vertinimo metu daugiausia dėmesio skirs teigiamiems aspektams: kaip buvo sprendžiamos iškilusios problemos arba ką ateityje būtų galima padaryti dar geriau. Žinoma, klaidų paminėjimas pokalbio metu beveik neišvengiamas, tačiau tokiu atveju geriausia aptarti tai, kokios patirties darbuotojas pasiėmė iš minimos klaidos ir ką su tuo būtų galima daryti ateityje“, – mano A. Būta.
