Apie Lietuvos aukštosiose mokyklose tvyrantį prastą mikroklimatą ir įtemptus studentų bei dėstytojų santykius viešai buvo užsiminta ne kartą. Šalies aukštosiose mokyklose plačiausiai paplitusios patyčios dėl lyties ir lytinės orientacijos tiek tarp studentų, tiek tarp dėstytojų – tokią išvadą padarė Lygių galimybių centro specialistai ir Lietuvos studentų sąjunga, kurie atliko tyrimą „Įvairialypė diskriminacija aukštojo mokslo institucijose“.
Tyrime dalyvavo 20-ties Lietuvos universitetų ir 19-kos kolegijų studentai, iš viso tyrėjai apklausė 182 081 studentą. Tyrimo rezultatai parodė, kad diskriminacines patyčias nuolat patiria nuo 39,4 proc. iki 76,8 proc. aukštųjų mokyklų studentų.
Tyrėjų teigimu, daugiausiai patyčių patiriama dėl asmens lyties ir lytinės orientacijos. Nuo 12,9 proc. iki 49,9 proc. tyrimo respondentų teigė, kad yra girdėję aukštosios mokyklos dėstytojų, sakančių pašaipių replikų. Dėstytojų diskriminacinės patyčios dažniausiai skiriamos moterims (49,9 proc.).
Tyrimo pristatymui surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos studentų sąjungos koordinatorius socialinei integracijai Vytautas Valentinavičius kalbėjo: „Iš šalies aukštųjų mokyklų studentų esame sulaukę daugybės skundų dėl patiriamos diskriminacijos, tad reikėjo surinkti duomenis apie diskriminacijos apraiškas Lietuvos aukštosiose mokyklose.“
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė, komentuodama tyrimo rezultatus, sakė: „Tyrimas rodo, kad džiaugtis neturime kuo, nes šalies aukštosiose mokyklose labai paplitusi žeminančių juokelių laidymo praktika. Labiausiai liūdina tai, kad dėstytojai tokią praktiką palaiko ir nuo 12,9 proc. iki 50 proc. apklaustųjų yra girdėję, kad dėstytojai laido pašaipius juokelius tam tikrų visuomenės grupių atžvilgiu. Daugiausiai žeminančių juokelių pasakoma moterų atžvilgiu. Lyties identitetas labai jautrus aspektas ir būtent tai dažnai tampa įvairių juokelių objektu.“ M. Jankauskaitės teigimu, daugiausiai užgaulaus humoro kliūva moterims, šiek tiek mažiau homoseksualiems asmenims ir vyrams.
„Tai, kad daugiausiai patyčių ir juokelių kliūva moterims, siečiau su tuo, kad mūsų kultūroje labai stiprus normatyvinis vyriškumo suvokimas ir vaikinai, mėgindami įtvirtinti savo „vyriškumą“, tai išreiškia agresyvia retorika moterų ir homoseksualių žmonių atžvilgiu. Dar vienas svarbus momentas, studentai pastebi, kad žeminančios replikos yra dažnos, bet jie nelabai suvokia, kad tai galėtų būti laikoma diskriminacija. Pagal apibrėžimą, žeminančios aplinkos sukūrimas yra priskiriamas vienai iš diskriminacijos formų. Žeminančių replikų ir juokelių sakymas veikia kaip tam tikras slopinimas: jeigu žmogus nuolat gyvena aplinkoje, kur jis nuolat slopinamas, sumažėja galimybės išreikšti save, sumažėja saugumo jausmas.“
Anot ekspertės, studentai, paklausti, kas turėtų imtis priemonių, kad tokio pobūdžio diskriminacija mažėtų, teigia, kad patys bendruomenės nariai ir turėtų spręsti šią problemą.
M. Jankauskaitė akcentavo ir dar vieną negatyvų aspektą, kuris išryškėjo apibendrinant sukauptus duomenis: tyrime tarp bakalauro ir magistro studentų atsakymų statistinių skirtumų neaptikta. „Galime daryti išvadą, kad studijavimas aukštosiose mokyklose niekaip nepaveikia žmogaus vertybinių nuostatų formavimosi. Jei dėstytojai palaiko užgaulių juokelių laidymo praktiką, tai studentams tarsi nebelieka iš ko pasimokyti kitokio bendravimo ir kitokio socialinės tikrovės suvokimo“.
Tyrimas atskleidė, kad studentų aplinkoje esama labai ryškių homofobinių tendencijų. Į klausimą, kaip reaguotų, jei tektų bendrauti su tam tikrų socialinių grupių atstovais ir ką jie mano apie tai, jei su šiais žmonėmis reiktų dalytis gyvenamuoju plotu, tyrime dalyvavę studentai pateikė labai skirtingus atsakymus. Kalbėdami apie galimybę bendrauti su netradicinės seksualinės orientacijos ar specialiųjų poreikių turinčiu žmogumi apklaustieji nurodė, kad tai vertina palankiai ir jiems būtų net įdomu pažinti tokį žmogų, bet didelė dalis respondentų nenorėtų, kad toks žmogus būtų jų kambario draugas.
