Vilniaus universitete vykusiose ID‘09 (Informacijos dienose 2009) studentai ir kiti norintys turėjo galimybę sutikti nemažai įdomių ir savo profesiniame gyvenime pasiekusių žmonių. Vienas iš jų buvo gausybės televizijos laidų prodiuseris Laurynas Šeškus. Susitikime su juo dalyvavusieji išgirdo ne tik apie prodiuserio kelią į sėkmę, bet ir apie televizijos užkulisius, įvairias subtilybes bei laidų kūrimą.
Susitikimas vyko spalio 21 dieną Saulėtekyje esančiame VU Komunikacijos fakultete, kuris ir organizuoja InfoDi. Šiame kasmetiniame renginyje seminarai vyksta vis kita tema. Šiais metais ji skambėjo taip: „Būk, kuo nori būti“. Atsakydamas į šią temą L. Šeškus pasakojo apie savo profesiją ir karjeros kelią. Pasirodo, dabar gana žinomas įvairaus ir daugiausiai pramoginio žanro televizijos laidų prodiuseris yra baigęs meno kritiko specialybę, o prieš tai norėjo būti sportininku. Į televiziją pateko, pasak jo, todėl, jog tuo metu tai padaryti nebuvo sunku. Tiesiog užteko ateiti su savo idėja kurti rubriką apie interjerą, tiesa, iš pradžių radijuje, o tik vėliau – televizijoje.
Apie televizijos laidų kokybę prodiuseris kalbėjo gana „aptakiai“, leisdamas suprasti, kad ji nėra pati geriausia ir netgi pasakė keletą priežasčių. Viena iš jų yra ta, jog Lietuva – maža šalis, tačiau santykinai turime labai daug televizijų, kurios dėl to turi stipriai dalintis reklamų užsakymais, taigi ir pelnu. Būtent dėl mažesnio biudžeto yra sunkiau sukurti geras laidas. Dar viena problema mažoje rinkoje yra ta, kad beveik nėra galimybių diferencijuoti laidų, t.y., vieną ar kitą laidą paskirti siaurai auditorijai, nes ji taps tiesiog „per siaura“. O būtent tokios laidos dažniausiai ir pasižymi geresne kokybe.
Tai, kad kultūros ir intelektualinės laidos dažniausiai atsiduria nacionaliniame kanale, o komercinės televizijos iš jų paprastai neturi naudos, patvirtina ir vadinamieji „TV metrai“, kuriais gana tiksliai matuojamas auditorijos dydis. L. Šeškus netgi juokavo: „Kiek žmonių žiūri vieną ar kitą laidą mes matome minučių tikslumu, todėl pamatę rezultatus kartais netgi juokaujame: tik pradėjome protingiau kalbėti ir visi išėjo.“
Kalbėdamas apie pačių laidų kūrimą prodiuseris akcentavo itin didelę globalizaciją. „Kelis kartus per metus vyksta tarptautinės mugės, kuriose parduodami įvairių laidų įrašai, realiai – idėjos su visa informacija apie tų laidų pasisekimą toje šalyje. Kitos televizijos perka licenzijas bei pritaiko jas savo šalyse“. Todėl prodiuseriams dabar yra svarbiausia ne sugalvoti idėją, bet suprasti, ko žmonėms tuo metu reikia.
Kad ir ką darytų, svarbiausias televizijos (ypatingai komercinės) uždavinys – „parduoti auditoriją“. Tai buvo bene pagrindinė susitikimo mintis. Reklamos užsakovai brangiai perka laiką šioje medijoje tam, kad būtų užtikrinti, jog siūlymą įsigyti jų prekę matys kuo daugiau asmenų. Taip veikiama rinkoje. Koks televizinis skonis vyrauja tarp daugumos (gal kiek ir mistinės), matyt, tai ir reikia rodyti. Tai gal lietuviška televizija – mūsų tautos atspindys?..
Vaida Revuckaitė
