Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus? Kokį maistą valgyti, kad įsčiose besivystantis vaikelis gautų pakankamai jam reikalingų medžiagų? Kokius tyrimus atitinkamą nėštumo savaitę turėtų atlikti medikai? Ką reikėtų pasiimti važiuojant į gimdymo skyrių? Tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienai besilaukiančiai mamytei, tačiau ne visos gauna kompetentingus atsakymus į juos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika, Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos akušerių ginekologų draugija, Lietuvos akušerių sąjunga, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų kolegija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija išleido „Nėščiųjų atmintinę“, kurioje profesionaliai ir išsamiai atsakoma į visus besilaukiančioms moterims kylančius klausimus.
Pasak neseniai dukrelės susilaukusios jaunos mamytės Modestos Venclauskaitės, laukdamasi ji intensyviai domėjosi nėščiosios sveikata, skaitė įvairią literatūrą, konsultavosi su specialistais ir neseniai pagimdžiusiomis draugėmis. „Man naudingiausia buvo iš mokslinių medicininių knygų gauta informacija apie vaikelio raidą, moters sveikatą“, - sakė M. Venclauskaitė. Ji taip pat pridūrė, jog užsienio specialistų išleistose knygose rado visus reikiamus atsakymus į nėštumo periodu kilusius klausimus, tačiau prireikė nemažai laiko kol įsigilino į daugelį knygų.
„Atmintinė sumanyta, norint sugriauti įvairius Lietuvoje egzistuojančius mitus apie nėščiųjų sveikatą, sukoncentruoti svarbiausią ir reikalingiausią informaciją. Leidinys yra pagrįstas mokslu, su jame pateikiama informacija sutinka visos prie projekto prisidėjusios institucijos“, - sakė projekto vadovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos profesorė daktarė Rūta Jolanta Nadišauskienė. „Moterys pasiklysta informacijos liūne ir nebesugeba atsirinkti, ką turėtų daryti, kaip elgtis?“, - antrino viena iš atmintinės bendraautorių LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja rezidentė Justina Kačerauskienė. Gydytoja taip pat teigė, kad šiandien dauguma besilaukiančiųjų itin domisi savo ir savo vaikelio sveikata, tačiau susipainioja, kokius tyrimus kokiu nėštumo laikotarpiu turi pasidaryti, kaip turi maitintis ir pan. „Nėščiųjų atmintinėje“ remiantis mokslo įrodymais pagrįstais teiginiais stengtasi paaiškinti ir atsakyti į svarbiausius klausimus. „Tokių atmintinių jau atspausdinta 5000, dar daugiau ruošiamasi atspausdinti, knygelė jau verčiama į anglų kalbą. Šiuo metu atmintines nėščiosios gali nemokamai gauti pirminės sveikatos priežiūros centruose, kitose gydymo įstaigose, kurios prižiūri nėščiųjų būklę“, - kalbėjo gydytoja J. Kačerauskienė. Paklausta, ar jau sulaukė atsiliepimų apie atmintinę iš ją skaičiusių moterų, gydytoja atsakė, jog taip, nėščiosios džiaugėsi, kad pagaliau gali turėti ypatingai trumpą santrauką ir nebereikia knaisiotis po knygas.
„Nėščiųjų atmintinėje“ paaiškinta, kada ir į kokį specialistą turėtų kreiptis nėščia moteris, kokie yra gimdymo požymiai ir kokius daiktus reikėtų pasiimti, važiuojant į Gimdymo skyrių? Patariama, kad moterys važiuodamos pasiimtų pasą ar asmens tapatybės kortelę, socialinio draudimo pažymėjimą, „Nėščiosios kortelę“, mineralinio vandens, asmens higienos reikmenų, įklotų po gimdymo, naktinius marškinius, chalatą, šlepetes, sauskelnių ir drabužėlių naujagimiui (apatinių marškinėlių, šliaužtinukų, vilnonių kojinių, kepurytės, rūbelių, su kuriais naujagimis bus parsivežtas į namus). Atmintinėje taip pat griaunamas mitas, kad nėščia moteris turi maitintis „už du“. Mitybos racioną tiesiog reikia papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai būtų: 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t.t. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo augimas ir raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni ne tik pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu, vėžiniais susirgimais. Nėštumo metu labai svarbu suteikti savo vaikeliui geras sąlygas augti, apsaugoti jį nuo žalingų aplinkos veiksnių: alkoholio, rūkalų išskiriamų toksinių medžiagų.
Leidinyje nurodoma, kad nėščia moteris prieš pradėdama vartoti bet kokį maisto papildą, turi pasitarti su prižiūrinčiu specialistu. Folinės rūgšties maisto papildai skiriami visoms nėščiosioms: 400 μg per parą. Geriausia, kai folinės rūgšties tabletės geriamos bent 3 mėnesius iki nėštumo, o pastojus – dar 12 savaičių. Taip nėščioji sumažina riziką, kad naujagimis turės nervinio vamzdelio defektą (būklė, kai nesuaugus stuburo slanksteliams lieka tarpas, pro kurį pažeidžiamos nugaros smegenys) bei kai kuriuos apsigimimus. Tam tikrais atvejais reikalinga 10 kartų didesnė dozė (pvz., minėti apsigimimai šeimoje).
Tai tik keli patarimai, pateikti „Nėščiųjų atmintinėje“, kuri turėtų tapti neatskiriama kiekvienos besilaukiančios moters palydove. Pasak Jill Churchill, „Nėra nei vieno būdo, kaip tapti tobula mama, bet yra daug būdų, kaip tapti gera...“.
„Nėščiųjų atmintinės“ elektroninę versiją galima rasti: www.sam.lt/go.php/lit/IMG/428, taip pat www.lagd.lt.
Inga Lebrikaitė
