Dažnas jaunuolis jau mokyklos suole puoselėja viltis išpildyti savo svajones – įgyti aukštąjį išsilavinimą, vėliau dirbti mėgiamą darbą. Įstojus į aukštąją mokyklą gali pasirodyti, jog troškimai ranka pasiekiami, o gavus diplomą tai atrodo tiesiog nebeįmanoma – jaunuolis be patirties niekam nereikalingas. Metai praleisti veltui ir vis galvoje kirbantis klausimas: kaip gauti darbą, be darbo patirties, ypač jei ji yra pagrindinė darbdavio iškelta sąlyga?
Dėl dabartinės finansų ir ekonominės krizės Europoje jaunimo nedarbas išaugo beveik 23 proc. ir 5,5 milijonai jaunų žmonių liko be darbo. Siekiant atitaisyti šią padėtį, Europos Komisija gruodį pristatė priemonių paketą, kuriame siūloma, kaip didinti jaunimo užimtumą. Viena iš priemonių – „Jaunimo garantijų“ iniciatyva ES šalyse, kuri sudarytų kiekvienam jaunam žmogui galimybę pradėti dirbti, toliau mokytis ar atlikti praktiką, praėjus ne daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo jo nedarbo pradžios ar studijų baigimo.
Akis badanti statistika
Lietuvoje jaunų iki 25 m. amžiaus bedarbių 2013 m. sausio 1 d. šalyje buvo įregistruota 25,4 tūkst. Jaunuoliai mūsų šalyje sudaro 12,1 proc. visų bedarbių, o tai jau – opi problema.
Akivaizdu, kad galimybės jaunuoliui gauti darbą – menkos. Tik apie 30 proc. visų 15–24 metų jaunų, darbo 2010 m. neturėjusių asmenų, jį gavo 2011 m. Per trejus metus šis skaičius sumažėjo beveik 10 proc.
Europos Sąjungoje 2011 metais apie 7,5 milijonus 15–24 metų jaunuolių nei dirbo, nei mokėsi. Ekonominė jaunimo neintegravimo į darbo rinką kaina ES yra daugiau kaip 150 milijardų EUR per metus.
Tikėtinos „garantijos“
Radijo stoties FM99 „Europos klubo“ laidoje sausio 16-ąją apie jaunimo nedarbą diskutavo ir Europos Parlamento narės Vilija Blinkevičiūtė, Radvilė Morkūnaitė bei Justina Vitkauskaitė. Svarstoma, kokios priemonės efektyviausios, siekiant, kad jauniems žmonėms darbas būtų užtikrintas per kelis mėnesius.
Europarlamentarė V. Blinkevičiūtė mano, kad pati valstybė turi suprasti, jog reikia imtis konkrečių priemonių šiai problemai spręsti, tačiau iš karto kelia klausimą, ar tam yra pakankamas finansavimas. Pasak buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės, norint padaryti tinkamą poveikį švietimo sistemai, padėti jauniems žmonėms įgyti įgūdžių, leidžiančių atrodyti darbdaviui patrauklesniems, reikia tinkamai išnaudoti Europos socialinį fondą.
Institucijų koordinavimo problemą įžvelgia EP narė R. Morkūnaitė. „Jaunas žmogus tiesiog nežino, kur ieškoti tam tikros informacijos“, – teigia ji. Taip pat europarlamentarė teigia žinanti, kad jaunuoliui, neturinčiam darbo patirties, įtikti darbdaviui yra labai sudėtinga, todėl svarbu spręsti dar vieną problemą – jauno žmogaus pradžią darbo rinkoje.
Europarlamentarė J. Vitkauskaitė akcentavo studijų programas ir jų atitikimą darbo rinkos poreikiams. „Manau, kad Lietuvoje Studijų programos taip pat turi atitikti darbo rinkos pokyčius. 2012 m Valstybės kontrolė atlikto 13 Lietuvos universitetų auditą, o jo metu nustatyta, kad universitetai nesistemingai planuoja studijų programų rengimą ir atnaujinimą. Kai kurios studijų programos rengiamos nepakankamai pagrindus poreikį ir neturint reikiamų išteklių programos tikslams įgyvendinti“, – kalbėjo EP narė.
Nedarbo sprendimai Lietuvoje
Jaunimo nedarbui spręsti pradedama įgyvendinti nauja ES fondų lėšomis finansuojama priemonė – „Parama pirmajam darbui“. Darbdaviai, kurie įdarbino ar planuoja įdarbinti darbinės patirties neturinčius jaunus asmenis, jau gali kreiptis dėl darbo užmokesčio dalies kompensavimo. Tikimasi, kad ši iniciatyva padės jaunimui įgyti darbinės patirties, o darbdaviams nesukels didelių sunkumų apmokant naują žmogų.
Kaip praėjusiais, 2012 m., taip ir šiais metais bus vykdomas Darbo biržos inicijuojamas projektas – „Jaunimo užimtumo didinimas“. Juo siekiama padidinti jaunų žmonių konkurencines galimybes sudarant sąlygas įgyti trūkstamų darbo įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje, ir padėti įsitvirtinti tai darbo rinkoje. Ar ši priemonė efektyvi – diskutuotina, nes jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje vis dar siekia 24,4 proc.
„Manau, kad dar vienas iš jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų – savanorystės kaip darbo patirties užskaitymas. Dažnai jaunas žmogus tik pabaigęs studijuoti neturi pakankamai praktinių įgūdžių, kurie leistų nieko nelaukiant įsidarbinti. Nevyriausybinėse organizacijose veikla yra įvairiapusė, todėl darbdaviui nebeturėtų būti sunku jauną žmogų priimti į darbą jam turint patirties, nors ir savanoriška veikla nebuvo apmokama. Sprendžiant šią problemą būtinas nuolatinis dialogas tarp vyriausybės ir įvairių jaunimo atstovų, kad nuolat būtų ieškomi sprendimai jaunimo nedarbui mažinti“, – kaip galimą problemos sprendimo variantą siūlo Mykolo Romerio universiteto antrakursis, Jaunimo organizacijos DARBAS pirmininkas Benas Cechanavičius.
