Neseniai sveikatos ministras Raimundas Šukys į pastebėjimą, kad namuose gimdyti įstatymai nedraudžia, bet ir tokia galimybė lieka už įstatymų ribų, sureagavo kritiškai: „Mano nuomonė neigiama. Kategoriškai neigiama“, – teigė ministras ir pridūrė, kad nėra girdėjęs istorijų pasaulyje, kad valstybė būtų įteisinusi gimdymą namuose. Be to, ministras užsiminė apie atvejus, kai nesėkmingo gimdymo įvykius turėjo tirti teisėsaugos institucijos.
Gimdymą ne stacionare reglamentuoti kviečianti grupė ministrui pateikė 36 puslapių argumentuojamąjį raštą „Nėščiųjų ir gimdyvių priežiūra ir planuotas gimdymas ne stacionare: situacijos analizė“, kuriame išsamiai dėstoma šio klausimo teisinė problematika Lietuvoje, taip pat pateikiami medicininiai, psichologiniai, finansiniai problemos aspektai, apžvelgiama 14-os užsienio šalių, kuriose gimdymas ne stacionare yra reglamentuotas įstatymais, praktika.
Privalumai gimdyti namuose
Prieraišiosios tėvystės centro vadovė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė kalbėdama apie poreikį suteikti moteriai galimybę pasirinkti, kur ši norinti gimdyti, sakė: „Yra tam tikra visuomenės dalis, kuri ne tik junta tokį poreikį, bet ir pradeda garsiai apie tai kalbėti. Tai ženklas, kad į šią problemą reikėtų žiūrėti rimtai.“
Paklausta apie gimdymo namuose privalumus pašnekovė teigė, kad pastarųjų dešimtmečių psichologijos mokslo tyrimais patvirtinta, jog gimdymo patirtis turi įtakos tolesnei ir vaiko, ir motinos psichinei sveikatai, todėl itin svarbu, kad ji būtų kuo geresnė. „XIX a. pab.–XX a. pr. gimdymus visuotinai perkeliant į gimdymo stacionarus, kaip prioritetas buvo iškeltas fizinis motinos ir vaiko saugumas, neįvertinus psichologinių, emocinių tokio pokyčio padarinių. Nuo amžiaus vidurio gimdymams beveik visiškai persikėlus į sveikatos priežiūros įstaigų stacionarus, moterys ėmė prarasti žinias apie gimdymo procesą, pasitikėjimą savo kūnu, pakito ir jų santykis su gimdymu bei gimimu. Šios problemos buvo ir tebėra sunkiai pripažįstamos, o nėštumas ir gimdymas technologijų pasaulyje vis dažniau traktuojamas kaip liga, o ne kaip natūrali sveikos moters būsena. Tačiau mokslui žengiant toliau, akivaizdu, kad alternatyvos – būtinos, jei norima išvengti gimdant patirto streso sukeltų ar vėliau kylančių padarinių: baimės, nerimo, kaltės jausmų ir kt. Iš gimdyvių apklausų taip pat matyti, kad, be ryškaus poreikio gimdyti psichologiškai saugioje, intymioje aplinkoje (kokia daliai žmonių ir yra namai), jaučiama būtinybė užmegzti patikimą ryšį su gimdant padedančiu specialistu ar kitu pagalbininku“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Anot šios diskusijos iniciatorių, įteisinus gimdymą ne sveikatos priežiūros įstaigose, būtų galima sutaupyti lėšų, skirtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugoms apmokėti. Sumažėtų stacionarines akušerijos paslaugas teikiančių įstaigų apkrova ir apmokėjimas.
Gimdyvėms – kvalifikuota pagalba
„Iš pasisakymų viešoje erdvėje matyti, kad nuomonių šiuo klausimu esama labai įvairių. Tai normalu, juk kalbame apie reiškinį, kuris yra už įstatymo ribų ir apie jį visuomenė negali turėti objektyvios nuomonės, nes neturi tikslios faktinės informacijos. Mūsų tikslas – pradėti argumentų ir faktų kalba šnekėti apie šį reiškinį. Laikas atsikratyti išankstinių nuostatų ir emocijomis pagrįstų nuomonių bei pasidomėti kitų pasaulio šalių patirtimi“, – kalbėjo V. Pilipauskaitė- Butkienė.
Į klausimą, ar šiandien Lietuvoje yra įmanoma gimdyti ne stacionare, pašnekovė atsakė: „Teisiškai gimdyti ten, kur moteris tai nori daryti, niekas nedraudžia. Neapibrėžta, kokioje vietoje turi būti gimdoma, tad vieta pasirinkti galima laisvai. Problema ne šeimos pasirinkimas, kur gimdyti, bet šeimos galimybės gauti tinkamą akušerinę pagalbą. Būtent dėl šios priežasties į konstruktyvią diskusiją kviečiame medikus, teisininkus ir kitus specialistus, kad būtų įvertintos galimybės mūsų šalies moterims gauti profesionalią medikų pagalbą namuose. Jei prašymas bus atmestas ir gausime paaiškinimą, kad Lietuvoje nėra sąlygų suteikti tokią galimybę planuotai gimdančioms moterims, atsakymas turi būti mediciniškai ir teisiškai argumentuotas.“
Teisinės spragos verčia jausti kaltę
Pašnekovės teigimu, egzistuojanti teisinė spraga sudaro labai dviprasmišką situaciją: „Gimdyti namuose niekas nedraudžia, bet suteikti pagalbos negalima. Viena vertus, leidžiama, bet, kita vertus, nėra užtikrinamos sąlygos. Net Strasbūro žmogaus teisių teismas yra priėmęs nutarimą, kad apsisprendimas, kur gimdyti, yra prigimtinė žmogaus teisė, tad valstybė turi sudaryti sąlygas gimdyvei tai daryti namuose ir gauti kvalifikuotą pagalbą. Jei tokių sąlygų nesuteikiama, pažeidžiama žmogaus teisių ir laisvių konvencija.“
Paklausta, kaip gimdymas namuose turėtų atrodyti praktiškai – ar užtektų vieno kvalifikuoto specialisto pagalbos, ar gimdyvę turi prižiūrėti visa medikų brigada, pašnekovė sakė: „Kitų šalių praktikos šiuo atveju gana įvairios. Pas mus mėgstama spekuliuoti skambiomis frazėmis apie budinčias medikų brigadas, bet taip nėra. Planuotas gimdymas namuose nėra spontaniškas procesas, kur „gelbėti“ moters supuola gausybė medikų. Tai labai svarbus įvykis, kuriam atsakingai ruošiamasi. Šeima bendradarbiauja su gimdyme dalyvausiančia akušere ir pan. Nėštumo pabaigoje medikas įvertina nėščiosios ir vaisiaus sveikatos būklę ir nustato, ar galima gimdyti namuose.“
Pašnekovės teigimu, jei moteris sveika ir jokių rizikų nenumatoma, paprastai vienas arba du medikai vyksta pas pacientę į namus ir ten priima gimdymą.
Gimdymas – natūralus aktas
„Planuotai Lietuvoje gimdančių šeimų yra ir šiandien. Jos artimiausiu metu tikrai niekur nedings. Šeimos į stacionarus rizikuoja atvykti pavėluotai arba gydymo įstaigos nėra taip gerai pasiruošusios jas priimti, kaip galėtų. Svarbu pabrėžti, kad šeimos, kurios kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, nėra nusiteikusios prieš ligonines ar medikus, bet kalbama apie bendradarbiavimą ir įsiklausymą į tų žmonių požiūrį, kurie gimdymą vertina kaip natūralų aktą“, – kalbėjo moteris.
Aktualus ir finansinis gimdymo namuose aspektas. Anot pašnekovės, logiškiausia, kad už tokia paslaugas susimokėtų pati šeima. „Galimas dalinis arba visiškas finansavimas bendrąja tvarka, įskaičiuojant ir vėlesnius mediko apsilankymus gimdyvės namuose bei sveikatos būklės priežiūrą. Ministras nurodė Šveicariją, kaip šalį, kur gimdoma stacionare, bet, mūsų žiniomis, tai šalis, kur galima pasirinkti – gimdyti stacionare ar namuose. Visais atvejais šioje šalyje gimdymo paslaugos apmokamos valstybės. Įskaičiuota dešimties dienų akušerio priežiūra po gimdymo“, – apie kitų šalių patirtį kalbėjo V. Pilipauskaitė- Butkienė.
