Kai keturis vaikus auginanti ponų Benksų šeima vietos laikraštyje davė skelbimą, kad ieško auklės, iš karto su griaustiniu, blaškoma vėjo, vienoje rankoje laikydama skėtį, kitoje – nedidelį krepšelį, prisistatė viena iš kandidačių. Tai – žaismingos mistikės Pamelos Travers herojė Merė Popins – ideali, šauniausia auklė pasaulyje, mokanti pagydyti nuo visų ligų, neleidžianti tinginiauti, mokanti bendrauti ir būti pačia geriausia drauge. Niekas nenorėjo išsiskirti su tokia šaunia aukle.
Panašiai likimas iš gimtojo Kauno į Alytų atskraidino Irmą Šuliauskienę, lopšelio-darželio „Du gaideliai“ specialiosios paskirties grupės auklėtoją. Ne prasčiau už Merę Popins Irma ugdo keturiolika ikimokyklinukų, moko juos kurti stebuklus ir tikėtis jų išsipildymo.
Nerekomenduoja šiuolaikinių filmukų
Irma sako, kad pirmiausia turbūt išsiskirianti tuo, jog pati su vyru augina tris dukras. Jos nuomone, ne vien išdirbtų metų skaičius nusako auklėtojos mokėjimą bendrauti su vaiku. Gal net svarbiau su genais atsinešti gebėjimai, sutarimas savoje šeimoje. Ji - didelis ramstis. Jei nuolat šeimoje vyksta nesutarimai, vargu ar įmanoma susikaupti, kūrybingai dirbti. „Aš jaučiu, tikiu, kad esu mylima. Man taip norėjosi anksčiau ištekėti, kad net ilgiau trunkančių svajotų mokytojos studijų nepasirinkau“, - atvirai kalba Irma.
Visuomenėje teko girdėti apie auklėtojas atsiliepiant, kad jos, viso labo, - tik vaikų užpakalių valytojos. „Ko gero, pakalbėti apie savo darbą sutikau tik todėl, kad pakeisčiau šią nuomonę. Visuomenė nevertina auklėtojų ir jų padėjėjų darbo. Mano, kad mes tik kavą geriame, ugdytinių nežiūrime. Aišku, ikimokyklinėje įstaigoje, kaip ir banke, rezultatas pasimato daug vėliau. Juk padėjęs indėlį, jau kitą dieną didelių dividendų negauni. Mes vaikams įdedame pasitikėjimą, meilę, išmokome juos jaustis gerai. Pasakysite: nedaug vaikų, tik keturiolika, bet juk kiekvienas jų turi savą charakterį, ateina iš skirtingos šeimos. Stengiuosi daug bendrauti, nepalikti erdvės nieko neveikimui. Visuomet į darbą einu pasirengusi veiklos planą, kuriame galimi tik labai maži pakeitimai. Jei nesuplanuosi dienos veiklos, grupėje bus chaosas. Aš mamoms sakau, kad vaikai šiandien jau gimsta gudrūs. Ir smalsūs, ir įdomūs, tik reikia tinkamai juos nukreipti. Niekada nerekomenduoju vaikams žiūrėti šiuolaikinių filmukų, kurių herojų vardus sunku įsidėmėti, o ką jau kalbėti apie jų veiksmus. Esu prieš suaugusiųjų bendravimą su vaiku pakeltu tonu. Man tenka kalbėti garsiau, pavyzdžiui, sportuojant, bet nei šeimoje, nei darbe balso nepakeliu, nesureikšminu savęs, nors plepu daug“, - dėsto Irma.
Su naujokais – kitas ritmas
Ji ryžtingai atremia dar vieną visuomenės pastebėjimą, kad vaikai darželyje išmoksta keiktis. Jos teigimu, ikimokyklinukai kopijuoja suaugusiuosius, nes nori kuo greičiau užaugti. Jei negražiai kalba šie, kartoja ir vaikai.
Vaikas yra savo šeimos veidrodis. Kaip reaguoja Irma į ypač atvirus vaikus?
„Su tėvais per susirinkimus diskutuojame apie tai. Aš sakau, kad žinau tiek, ko jūs ir nenorėtumėte žinoti. Turime taip gyventi, kad tas veidrodėlis būtų kitoks. Teko turėti ir tokių auklėtinių, kurie nenorėjo likti darželyje. Tam jų poelgiui pateisinti yra keletas priežasčių. Pirmoji, vaikui reikia anksti keltis, juos vargina režimas. Antroji - tėvai apie darželį linkę pakalbėti iš blogos pusės, tai yra pagąsdinti darželiu. Blogai daro tėveliai, kurie jau nuo metukų ar dvejų atžalų nemigdo pietų miego. Tuomet šie nepriima žodžio miegas. Mes nekalbame apie miegojimą, sakome, kad einame rankelių ir kojelių pailsinti. Leidžiame eiti miegoti su atsineštu žaisliuku ar paprasčiausiu gabalėliu audinio, kuris mažyliui primena namų kvapą. Turime savų būdų visai maisto porcijai suvalgyti, verdamos grožio, kareiviškos ir kitokios košės. O kas nenori būti gražus ir stiprus? Mažiausiuosius tenka ir pamaitinti, jie nusilakstę nepakelia šaukšto, reikia kranų tarnybos pagalbos. Norint pasiekti rezultatų, reikia daug kalbėti, diskutuoti su tėvais. Visi bendri susirinkimai virsta diskusijomis, o atskirai su tėveliais bendraujame kasdien. Rytais, jų skubančių į darbą netrukdau, pakalbame šiems atėjus pasiimti mažylių. Su naujokais kitas ritmas - kad tėveliai jaustųsi ramūs - pirmomis dienomis po kelias žinutes nusiunti, kad viskas su jų mažyliu yra gerai. Taip bendraujant pasitikėjimas greičiau ateina. Kartais girdžiu pastabų, kad laikau mobilųjį telefoną ant darbo stalo. Bet juk ne pramogai jis ten stovi, o ryšiui su tėveliais. Gal kuris pamiršo kažką svarbaus pasakyti ar nori kažkuo pasidomėti“, - su savais darbo metodais supažindina I.Šuliauskienė. Patyrusi pedagogė tikina, kad neteko sutikti nė vieno vaiko, kuris nenorėtų būti priglaustas. Visi vaikai nori dėmesio, pasak pašnekovės, turi stengtis taip dalytis, kad kiekvienam tektų, nė vienas nesijaustų užmirštas. Juk ji antrąja mama vaikams būna aštuonias devynias valandas, kai tikrosios mamos ir dar pavargusios po darbo su vaikais praleidžia dvi tris valandas.
Vaikas turi pajusti šlapią žolę
Irma ugdo specialiosios paskirties grupės vaikus. Tai - mišri grupė, joje - vaikai, turintys alergiją įvairiems maisto produktams. Auklėtoja privalo žinoti kiekvieno negalavimą, kaip jis pasireiškia, kokia pirmoji pagalba. Ramybė ir tyla - retas svečias grupėje, tačiau ji net žaismingai nusijuokia, paklausta, ar neteko per dvidešimt trejus darbo metus auklėtinių nuraminti tokiu prašymu: „Žaiskite tyliai, nes man skauda galvą.“ „Aš apskritai neraminu savo vaikų. Daug kalbėdami jie auga, tobulėja. Tėvams net rekomenduoju rengti vaikus laisvesniais drabužiais, kad šie galėtų daugiau judėti. Primenu, kad pakylai skirtus ir pasiliktų šiai pramogai. Ir nesiteisinu, kai namo išleidžiu suteptais. Vaikas turi pajusti ir šlapią žolę, ir drėgną smėlį. Kuriam suaugusiajam būtų gera visą dieną vedžiojamam už rankos?“ - klausia pedagogė ir neatsigręžus matanti, ką auklėtiniai daro jai už nugaros ar šono. Jos pastebėjimu, mišri grupė yra gerai vaikams ir tėveliams, nes broliai gali būti vienoje grupėje, sutrumpėja jų adaptacijos laikotarpis. Nors brolis su mažesniuoju darželyje neskuba draugauti, juo dažniau susižavi jo draugai. Įvairaus amžiaus vaikai daugiau rūpesčių auklėtojoms prideda, o pasirengimas darbui - dvigubas.
Ugdytiniams organizuoja keliones
I.Šuliauskienė turbūt vienintelė Alytuje išsikovojo teisę auklėtiniams organizuoti išvykas ir ekskursijas. Įstaigos vadovės su malonumu pritarė jos iš Vokietijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Kroatijos seminarų parsivežtai minčiai, bet savivaldybės klerkai kurį laiką abejojo, baiminosi dėl vaikų saugumo. Teko įtikinėti, kad karvė paveikslėlyje yra tik karvė paveikslėlyje, jos nepaglostysi, nepajusi kvapo. Dvejus metus už keliones mokėjo tėvai, dabar finansuoja įstaiga.
Jau septintus metus Irma vykdo projektą, leidžiantį bendruomeniškai paminėti Motinos dieną. Savoje salėje visi nesutelpa, tad repeticijos ir renginys vyksta pas kaimynus, bendrojo lavinimo mokyklose. Ne visi vaikai turi tėvelius arba su jais nebendrauja, kad minint Tėvo dieną nebūtų liūdinčių, kartu pagerbiami ir seneliai.
Punios šile auklėtoja su vaikais lankosi įvairiu metų laiku. Praėjusią žiemą ugdytiniai žvėrelius maitino spiginant aštuoniolikos laipsnių šalčiui. Prisidėjus dar vienai „Dviejų gaidelių“ grupei, aplankyta Rumšiškės, Druskininkai, vaikams įdomios Alytaus apylinkės. Daug gerų emocijų sukelia važiavimas autobusu, priešpiečiai gamtoje. Auklėtoja pastebi, kad po išvykų geromis nuotaikomis vaikai gyvena dar tris keturias savaites. Mažesnieji nepaliekami įstaigoje, keliauja kartu ir dvimetukas.
„Su ta atsakomybe už vaikus aš jaunėju, einu pirmyn. Nebelieka laiko galvoti apie negalavimus, problemas. Tą entuziazmą natūraliai perėmiau iš savo tėvų, dabar jį iš manęs semiasi dukros - šeštokė, dešimtokė ir pirmakursė studentė“, - džiaugiasi Irma.
Ji patenkinta, kad įstaigos vadovybė pripažįsta naujoves, darbe nesivadovauja vien ant balto lapo matomomis juodomis raidėmis. Pastebi ir pagiria darbus.
Pernai Irmos dėka „Du gaideliai“ pateko į „Biovelos“ ir LNK televizijos organizuoto projekto „Tau, mama“ finalą. Jame alytiškiai dainavo su Merūnu. Buvo pakviesti tik aštuoni ikimokyklinukai, bet atkakli auklėtoja išsireikalavo, kad dalyvautų 26 vaikai.
„Vaikams ta diena buvo nuostabi. Vyras Darius važiavo kartu, mūsų pasirodymą ir užkulisius filmavo ir kiekvienam įteikė po kopiją atsiminimui. Grįždami sustojome miške, vaikai pririnko mamytėms žibučių“, - prisimena auklėtoja.
Jos veikla šiemet neliko nepastebėta, specialiosios paskirties grupės auklėtoja tapo Alytaus miesto savivaldybės Tarptautinės mokytojų dienos premijos laureate. Apdovanojimą Irma priėmė kaip premiją visam kolektyvui. „Jei kolektyvas nepritars, vienas nieko nepadarysi“, - tikino išradingoji auklėtoja.
Aldona Kudzienė
