Živilės Pinskuvienės kūno kalboje pastebėjo 1 gestą: išduoda viską

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kiekvienam pensininkui – papildomai po 1180 eurų: pasakė, kodėl gautų pinigų žmonėms nemokės

FIFA 2026 Pasaulio futbolo čempionatas: kad pamatytų žvaigždes moka ir 15 tūkst.

„Tokia merė, kad ji ir daugiau būtų“ – širvintiškiai atsakė, ką mano apie Pinskuvienės skandalą

Vėliau naujienų portalas tv3.lt pranešė, kad susisiekus su M. Gudoniene, paaiškėjo, kad į namus iš tiesų buvo įsilaužta. Vis tik tai vyko 2012 metais, tad žurnalistinių tyrimų informacija apie pusvelčiui įsigytą butą ir įsilaužimas nieko bendro neturi.

„Tai buvo 2012 metų kovo mėnuo“, – naujienų portalui tv3.lt tąkart atsakė M. Gudonienė. Ji taip pat pabrėžė, kad vėliau vagystė buvo įvykdyta ir Ž. Pinskuvienės namuose.

Merės teigimu, nors po žurnalistinių tyrimų paskelbimo į butą Palangoje įsilaužta nebuvo, tačiau pastebėti apgadinti varteliai.

„Palangos miesto policijos komisariato (PK) pareigūnų teigimu, pranešimų apie galimus įsilaužimus Palangoje, Genio g. nuo 2026 m. gegužės 1 d. iki birželio 4 d. nėra gauta“, – nurodė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyris.

Ž. Pinskuvienės tikslas – apginti savo poziciją

Siekiant išsiaiškinti, kokias žinutes iš tiesų skleidė merės kūnas kalbant šiame vaizdo įraše apie prieš 14 metų vykusį įsilaužimą, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į kūno kalbos lektorę, knygos „Kreivakalbystė. Kūno kalbos paslaptys“ autorę Laurą Šukienę.

Iš pradžių ji pabrėžė, kad analizuojant montuotus vaizdo įrašus reikšminga atsargiai vertinti kūno kalbą, nes neverbalinė komunikacija, nors ir leidžia stebėti emocinę būseną, komunikacijos strategiją, vis tik tam tikrų teiginių negali nei patvirtinti, nei paneigti.

„Vertinant socialiniuose tinkluose paskelbtą Ž. Pinskuvienės vaizdo įrašą, dėmesį pirmiausia patraukia ne emocinis pažeidžiamumas, o aiškiai matomas siekis kontroliuoti situaciją ir ginti savo poziciją“, – dalijosi pašnekovė.

Pasak jos, matomuose kadruose galima matyti, jog merė sėdi pakankamai stabiliai ir kontroliuoja savo laikyseną.

Taip pat kalbėdama ji išlaiko nuoseklų akių kontaktą, o jos kūno kalba signalizuoja tai, kad ji yra pasirengusi argumentuoti ir aiškinti savo poziciją.

„Tokia laikysena būdinga žmonėms, kurie siekia ne dalintis emocijomis, o įtikinti auditoriją“, – dalijosi ji.