Rankų mostai – iškalbingi
L. Šukienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ž. Pinskuvienės rankų gestikuliacija vaizdo įraše nėra gausi, tačiau pasirodantys judesiai yra pakankamai trumpi ir kapoti.
Ji pasakojo, kad stebėdama pamatė ir tai, jog rankų mostai greit nutrūksta, o tai – iškalbingas ženklas.
„Tai gali būti siejama su padidėjusia vidine įtampa bei noru griežtai kontroliuoti tiek emocijas, tiek perduodamą žinutę.
Tokiais atvejais žmogus dažnai daugiau dėmesio skiria tam, kaip tiksliai suformuluoti mintį, nei spontaniškai reikšti emocijas“, – tikino ji.
Kūno kalbos specialistė taip pat pridėjo, kad vaizdo įraše galima matyti nemažai rankų suglaudimo, suspaudimo pozicijų.
Taip pat ji pridūrė, kad Ž. Pinskuvienė tam tikrais momentais sudėdavo rankas priešais save, sujungdavo pirštus:
„Tai dažnai siejama su susitelkimu, vidine kontrole ir noru išlaikyti autoritetingą įvaizdį.“
Mirksėjimas padažnėdavo kalbant apie grynuosius
Dar vienas įdomus ir subtilus L. Šukienės pastebėtas momentas buvo Ž. Pinskuvienės reakcijos kalbant apie grynuosius pinigus.
Ji pasakojo, kad tais atvejais Širvintų rajono merė imdavo dažniau mirksėti, o tai – vienas iš ryškesnių neverbalinių signalų.
„Komunikacijos ir kūno kalbos specialistai dažnesnį mirksėjimą paprastai sieja su padidėjusiu kognityviniu krūviu, emociniu jautrumu ar streso reakcija.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad toks signalas savaime nėra melo požymis. Jis tik rodo, kad konkreti tema kalbėtojui gali būti emociškai jautresnė arba reikalauti daugiau vidinių pastangų ją aptariant“, – pabrėžė ji.
Kūno kalbos specialistė taip pat prašneko apie Ž. Pinskuvienės kalbėjimo manierą pasakojant apie mamai nutikusią nelaimę.
Ji aiškino, kad neverbalinėje komunikacijoje matė ganėtinai mažai pažeidžiamumo, liūdesio ar baimės.
Vietoje to L. Šukienė užfiksavo dominavimą ryžto, susitelkimo ir savos pozicijos gynimo elementų.
„Dėl šios priežasties susidaro įspūdis, kad pagrindinis komunikacijos tikslas yra ne tiek pasakoti apie apiplėšimo faktą, kiek reaguoti į viešojoje erdvėje kilusius klausimus ir kritiką“, – teigė pašnekovė.
Galiausiai, L. Šukienė paaiškino, kad šiame pasisakyme dominuoja ne Ž. Pinskuvienės emocinė laikysena, o gynybinė komunikacijos strategija.
Politikė stengėsi išlaikyti kontrolę, kalbėti argumentuotai, tvirtai, vis tik tam tikri neverbaliniai signalai leido matyti, kad tema jai kelia emocinę įtampą.
„Vis dėlto iš kūno kalbos negalima daryti išvadų apie faktų teisingumą – ji leidžia vertinti tik tai, kaip žmogus jaučiasi kalbėdamas konkrečia tema“, – baigė pokalbį ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
