Žaibiškai išplitusi gumyčių pynimo manija įtraukia vis daugiau entuziastų. Iš jų įvairius papuošalus, žaislus pina ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Pedagogai su mokiniais siekia guminių pynių rekordų. Tačiau prie rankų limpančios ir specifinį kvapą turinčios gumytės privertė sunerimti. Ar jose nėra sveikatai kenksmingų medžiagų, ėmėsi tirti specialistai.
Atitinka reikalavimus
Didžiojoje Britanijoje, kai buvo paskelbti tyrimo rezultatai, vienas iš didžiausių prekybos žaislais tinklų šiuos rinkinius iš savo lentynų jau išėmė. Mat pamėgtose gumytėse rasta ftalatų – cheminės medžiagos, kuri gali sutrikdyti vaiko vystymąsi ar net sukelti vėžį.
Lietuvoje atliktų kelių laboratorinių tyrimų duomenimis, gumytės atitinka visus reikalavimus. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Vitalija Skrinskienė teigia, kad mūsų šalyje atlikti kelių tipų tyrimai parodė, kad nerimą keliančių ftalatų gumytėse nėra.
Lietuvoje rankdarbių rinkinį „Loom band“, kurį sudaro įvairių spalvų silikoninės plonos gumytės ir vąšelis joms pinti, galima įsigyti bet kur. Jų pilna prekybos centruose, internete, turguje, kioskeliuose.
„Kai žiniasklaidoje pasirodė straipsnių apie galimas kenksmingas medžiagas, gavome kelis užklausimus iš susirūpinusių gyventojų. Tikimės, kad muitinėje bus tikrinamos visos importuojamos gumytės. Norime tikėti, kad muitinė be dokumentų, patvirtinančių, jog jose nėra ftalatų, šios produkcijos neįleis. Jei paaiškėtų, kad ftalatai viršija leistiną ribą, tokios gumytės, kaip ir kiti žaislai, būtų šalinami iš rinkos“, – pabrėžė V. Skrinskienė.
Ftalatų rado lėlėse
Specialistų teigimu, naudojant gumytes svarbiausia atkreipti dėmesį, kad jos neliptų prie rankų ir neturėtų specifinio kvapo.
„Tik iš pažiūros negalima pasakyti, kurios gumytės pavojingos, kurios – saugios. Rinkoje tikrai yra saugių pynimo priemonių, tačiau, kaip ir kiekvienas populiarus daiktas, gumytės gali būti nekokybiškai padirbamos. Cheminių medžiagų atžvilgiu saugesnės yra iš silikono pagamintosios. Didesnė tikimybė, kad stiprų kvapą skleidžiančios gumytės turi pavojingų cheminių medžiagų, nors patys ftalatai savo kvapo kaip ir neturi“, – paaiškino Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje cheminių medžiagų specialistė Sigita Židonienė.
Į Lietuvos rinką patenkančių žaislų saugumas reglamentuojamas ES Žaislų saugumo direktyvos. Teisiniai dokumentai turi užtikrinti, kad žaislai bus saugūs, neturės pavojingų cheminių medžiagų arba jų kiekis griežtai reglamentuotas. Baltijos aplinkos forumo iniciatyva kartu su Valstybine ne maisto produktų inspekcija 2013 m. iš įvairių Lietuvos prekybos centrų tyrimams buvo atrinkta dešimt lėlių. Nustatyta, kad šešiose iš jų ftalatų kiekis viršijo leistiną normą nuo 191 iki 300 kartų.
„Tai labai daug. Vadinasi, parduotuvių lentynose yra nesaugių žaislų. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija turi vykdyti į prekybą patenkančių žaislų priežiūrą, tačiau tiek finansiniai, tiek žmogiškieji ištekliai negali užtikrinti tinkamos kontrolės. Manau, ši problema svarbi valstybiniu lygmeniu. Jos sprendimas tarsi parodo, kaip valstybė rūpinasi savo gyventojų sveikata ir gerove“, – „Sekundei“ teigė S. Židonienė.
Anot jos, pavojingų cheminių medžiagų yra ne tik žaisluose, bet ir vaikų priežiūros priemonėse, kosmetikoje, buitinėje chemijoje, statybinėse medžiagose.
„Pavojingų medžiagų klausimą reikia spręsti kompleksiškai apimant visus tiek gamybos, tiek vartojimo lygmenis. Pasaulį reikia keisti nuo savęs, tad kuo vartotojas dažniau skaitys etiketes, domėsis ką perka, klaus gamintojo, ar jo produkte nėra pavojingų cheminių medžiagų, tuo greičiau paveiks gamintoją atsisakyti sveikatai kenksmingų medžiagų“, – kalbėjo cheminių medžiagų specialistė.
Ragina vien kaina nepasikliauti
Prieš įsigyjant ne tik pamėgtus gumyčių rinkinius, bet ir kitus pirkinius, specialistai vartotojams primena būtinai atkreipti dėmesį į pakuotę, gamintoją, kainą ir kur perkamos prekės. Kaip aiškino S. Židonienė, nors šiuo atveju kaina nėra pagrindinis veiksnys, tačiau visuomet verta pagalvoti, ar gamintojas investavo į kokybiškas medžiagas, jei, pavyzdžiui, rankdarbių rinkinys kainuoja vos kelis litus. Vokietijoje atliktų stebėjimų duomenimis, didesnė tikimybė rasti pavojingų cheminių medžiagų yra žaisluose, kurie kainuoja mažiau nei 5 eurus.
„Vis dėlto vien kaina negalima pasikliauti, yra juodų dėmių ir brangių žaislų gamintojų veikloje. Vartotojams siūlome pasidomėti ir žaislo gamintoju, ir jo deklaruojama aplinkosaugos politika.
Yra gamintojų, atvirai deklaruojančių, kad nenaudoja ftalatų, ir ant pakuotės rašo: phthalates free. Didesnė tikimybė nusipirkti importuojamų iš trečiųjų šalių nekokybiškų prekių, o ne ES pagamintų. Nėra saugu pirkti turguje ir mažose prekybos vietose, nes ne visada aišku, kaip jų prekės pateko į Lietuvos rinką“, – perspėjo S. Židonienė.
Tačiau kol kas nėra galimybės vartotojams gauti patikimą informaciją, kurie prekės ženklai neatitinka reikalavimų. Žinoma, galima užklausą nusiųsti gamintojui. Į ją jis ar platintojas privalo atsakyti per 45 dienas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tokią informaciją pateikia suinteresuotas asmuo. Objektyviai ją patvirtinti gali tik tyrimai.
Padeda sutelkti dėmesį
Indrė Balsevičienė, psichologė
Vaikai, pindami iš gumyčių, tobulėja, lavina kūrybiškumą, atsipalaiduoja, mokosi sutelkti dėmesį. Mažiesiems smulkioji motorika labai svarbi. Pirščiukais čiupinėjant smulkius daiktus lavėja vaikų vystymasis.
Tokia veikla itin prasminga ir hiperaktyviems vaikams. Negalinčiuosius nusėdėti vienoje vietoje pynimas moko susikaupti, sutelkti dėmesį. Be to, keisdamiesi savo rankdarbiais ar juos dovanodami vieni kitiems vaikai mokosi draugiškumo, nuoširdumo, bendradarbiavimo.
Jautriausi kūdikiai ir vaikai
Ftalatai – cheminės medžiagos, naudojamos plastikui suminkštinti, jos naudojamos ir kosmetikoje, ypač kvepalų gamyboje. Ftalatai priskiriami prie endokrininę sistemą veikiančių medžiagų, kurios siejamos su vėžinėmis ligomis, nevaisingumu bei hormoninės sistemos sutrikimais. Jautriausi šių medžiagų poveikiui – kūdikiai, vaikai, paaugliai ir besilaukiančios moterys. Endokrininę sistemą veikiančias medžiagas organizmas atpažįsta kaip natūralius hormonus ir įtraukia į endokrininės sistemos veiklą. Tačiau šios medžiagos neatlieka tos pačios funkcijos ir taip pažeidžia visą sistemos veiklą – blokuojami hormonų receptoriai ir sutrikdomas organizmo funkcionavimas. ES dar 2006 m. uždraudė 6 rūšių ftalatų naudojimą vaikų, jaunesnių negu treji metai, žaislų gamyboje. Kitų ftalatų kiekį apribojo iki 0,1 proc. Tačiau akivaizdu, kad ne visi į rinką patenkantys žaislai šiuos reikalavimus atitinka. Ftalatai dažniausiai aptinkami minkšto plastiko žaisluose, pliušinių žaislų kamšaluose, sintetiniuose kvepaluose, kuriais iškvėpinti žaislai.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
