Medicinos gydytoja Ina Šapranauskienė pataria atkreipti dėmesį į gyvenimo įpročius ir bent kartą per metus profilaktiškai atlikti išsamius kraujo tyrimus, kurie padės įvertinti sveikatos būklę.
Dislipidemijos pavojus
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirtingumo priežasčių pasaulyje. Vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių – dislipidemija (kraujo riebalų pokyčiai). Jos atsiradimą skatina netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, stresas, paveldimumas ir kita. Dislipidemija gali pasireikšti įvairiame amžiuje, tačiau ši būklė ypač pavojinga vyresniems kaip 45 metų vyrams, nes gali išsivystyti aterosklerozė, stenokardija, miokardo infarktas, insultas ir kita.
Laboratorinės medicinos gydytoja Ina Šapranauskienė atkreipia dėmesį, jog įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda lipidograma. Tyrimo metu nustatoma bendrojo, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų koncentracija kraujyje, vertinamas jų santykis. Jei bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje viršija 7,8 mmol/l, o „blogojo“ – daugiau kaip 6 mmol/l, vertėtų susirūpinti. Kuo šie rodikliai didesni, tuo didesnė aterosklerozės rizika. Mažas „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje lemia širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.
Esant padidėjusiam kraujo riebalų kiekiui, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu, kuris atliks išsamius papildomus tyrimus ir paskirs gydymą.
Pažeistos kepenys – netinkamo gyvenimo būdo atspindys
Kepenys – itin svarbus vidaus organas, padedantis pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas. Tačiau piktnaudžiaudami gyvenimo teikiamais malonumais – alkoholiu, riebiu maistu, angliavandeniais, ilgainiui jas pažeidžiame. Sutrinka gyvybiškai svarbios organizmo funkcijos, vystosi kepenų ligos. O jos dažnai būna apgaulingos, nes, esant pradinėms stadijoms, nejaučiama jokių simptomų. Įvertinti gresiančius kepenų pažeidimus gali padėti fermentų rodiklių nustatymas atlikus kraujo tyrimą.
Kas rodo, kad pažeistos kepenys?
GGT (gama gliutamiltranspeptidazė) – vienas jautriausių kepenų pažeidimą parodančių rodiklių. Jo aktyvumo padidėjimas gali išryškėti ankstyvoje ligos stadijoje. Dažniausiai tai reiškia kepenų pažeidimą dėl ilgalaikio alkoholio ar toksinų poveikio, atsiradusių metastazių kepenyse.
ALT (GPT, alanino aminotransferazė), AST (GOT, aspartato aminotransferazė) fermentų aktyvumo padidėjimas rodo sutrikusį parenchiminių ląstelių pralaidumą, vystosi kepenų pažeidimas. Pagal tai, kurio fermento – AST ar ALT – aktyvumas didesnis, galima spręsti apie kepenų pažeidimo pobūdį.
ALP (šarminės fosfatazės) aktyvumo padidėjimas dažniausiai susijęs ne su pačios kepenų funkcijos pažeidimu, bet su stambaus tulžies latako užsikimšimu, pavyzdžiui, dėl akmenligės, cistos ir kita. Be to, ALP aktyvumo padidėjimas gali rodyti kaulų (osteoporozės, metastazių), kartais žarnyno patologiją.
CHE (cholinesterazė) fermentas tiriamas pradinėje kepenų pažeidimo stadijoje. Skirtingai nuo kitų kepenų funkciją atspindinčių rodiklių, CHE aktyvumas, esant kepenų patologijai, mažėja, tai rodo sutrikusią baltymų sintezę kepenyse.
MCV (vidutinis eritrocitų tūris) didėjimas tikėtinas esant kepenų arba kaulų čiulpų pažeidimui. Kitos galimos priežastys – vitamino B12 arba folio rūgšties stoka, kaulų čiulpų hipoplazija (nepakankamas išsivystymas). Kai nustatoma folio rūgšties stoka, tikėtina patologijos priežastis – lėtinis alkoholizmas.
Bendro bilirubino (kepenų pigmento) padidėjimo priežastis gali būti įgytos ir įgimtos kepenų ligos, pavyzdžiui, Žilibero sindromas, kai kepenys nesugeba tinkamai perdirbti bilirubino.
„Jeigu išvardyti kepenų funkcijos patikros rodikliai yra nepakitę, tikimybė, kad kepenys pažeistos, labai maža. Tik 2 % atvejų kepenų patologinis procesas vyksta be ryškių nors vieno iš šių rodiklių pakitimų“, – teigia laboratorinės medicinos gydytoja I. Šapranauskienė.
Podagra – neabejingų maistui liga
Podagra – gana paplitusi lėtinė šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo sukelta liga. Ilgą laiką visuomenėje ji buvo vadinama turtuolių liga. Dauguma sergančiųjų vartojo daug raudonos mėsos, jūrų gėrybių ir alkoholio. Maisto įtaka podagros atsiradimui neabejotina. „Daugelio metų stebėjimai patvirtino prielaidą, kad podagros priepuoliai dažniausiai pasireiškia tiems žmonėms, kurie neabejingi maistui“, – pasakoja gydytoja I. Šapranauskienė.
Podagra dažniausiai suserga vyrai, vyresni nei 40 metų. Sergant šia liga, dėl kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio atsiranda natrio uratų kristalų. Šie kristalai gali nusėsti sąnariuose, audiniuose, taip pat vidaus organuose. Kristalų atsiradimas sąnaryje sukelia ūminį sąnario uždegimą – podagrinį artritą. Sąnarys staiga sutinsta, parausta, juntamas stiprus skausmas vos prisilietus.
Taigi jei Jus vargina sąnarių skausmai, ypač naktį, vartojate nemažai alkoholio, nesilaikote mitybos režimo arba jei šeimoje buvo sergančių šia liga, reikėtų pasitikrinti ir atlikti kraujo tyrimą, kad būtų įvertintas šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.
Jūsų sveikata – Jūsų rankose. Profilaktiniai kraujo tyrimai – mažas, bet reikšmingas žingsnis Jūsų geros sveikatos link. Jie padės palaikyti gerą sveikatą ir užkirsti kelią sunkioms ligoms.
