Šalia visada buvo mama – šešių vaikų mama Eugenija Laurinaitienė, pati kovojanti su onkologine liga. Prieš dvejus metus šeimą dar labiau sukrėtė tragedija – žuvo Luko tėtis.
Nepaisant visų smūgių, moteris stengiasi neprarasti tikėjimo ir auginti sūnų su viltimi, kad gyvenimas dar gali padovanoti daugiau šviesių dienų.
Išgirdo skaudžią sūnaus diagnozę
Eugenija pasakoja, kad jos mažiausias sūnus, pagrandukas Lukas, kuriam dabar 13 metų, cerebriniu paralyžiumi susirgo būdamas vos 10 mėnesių. Tuomet jis, kaip įtariama, lauke pasigavo virusą ir užsikrėtė lašeliniu būdu, nuo pūslelinės.
Dėl sunkios būklės vaikas pateko į reanimaciją, kurioje praleido savaitę. Pasak mamos, tai buvo itin sunkus laikotarpis – berniukui teko kovoti dėl gyvybės.
„Yra pažeista dešinė sūnaus kūno pusė. Jis sunkiai valdo rankytę, todėl mokykloje rašo kaire ranka. Taip pat jam sutrumpėjusios abi Achilo sausgyslės, todėl jis vaikšto pasistiebęs ant pirštų galų“, – pasakoja Luko mama.
Pašnekovė atvirauja, kad sūnui buvo atlikta vienos kojos operacija, o kai Lukas buvo mažesnis, buvo išbandyta daugybė gydymo priemonių – jam dėti gipsai ir įvairūs įtvarai kojoms bei keliui, tačiau niekas, deja, nepadėjo.
Šiuo metu Lukas mokosi šeštoje klasėje. Nors didžiąją jo kasdienybės dalį sudaro ne tik pamokos, bet ir nuolatinės kelionės pas gydytojus, mama džiaugiasi, kad sūnus stengiasi neatsilikti nuo bendraamžių, o mokslai jam sekasi neblogai.
„Dabar nuolat lankomės pas gydytojus, buvome ir privačioje klinikoje. Šiuo metu turime taloną – jam bus atlikti papildomi tyrimai ir padarytos nuotraukos, kad situacija būtų aiškesnė. Bandysime ieškoti sprendimų, galbūt pavyks ką nors padaryti, kad Lukas galėtų vaikščioti kaip kiti vaikai“, – viliasi Eugenija.
Moteris priduria, kad mokykloje iš pradžių sūnui teko patirti patyčių, tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė – vaikai su juo susigyveno ir priėmė tokį, koks jis yra.
„Kai Lukas pradėjo lankyti pirmą klasę, buvo visko – tas laikotarpis buvo ypač sunkus“, – prisimena ji.
Atskleidė, kaip atrodo sūnaus kasdienybė
Eugenija pasakoja, kad jų kasdienybė iš pirmo žvilgsnio mažai kuo skiriasi nuo kitų šeimų – ryte visi keliasi, pusryčiauja, ruošiasi dienai. Tačiau didžiausias skirtumas tas, jog sūnui reikia kur kas daugiau pagalbos, nes jam sunku judėti ir vaikščioti. Be to, berniuką vargina kraujavimo epizodai ir nerviniai tikai.
„Dėl vaistų nuo tikų labai padidėjo svoris. Lukas labai smalsus, nori viską sužinoti. Tačiau judėjimas jam sudėtingas – turime rimtų problemų dėl vaikščiojimo. Net įlipti į vonią jam jau reikia pagalbos“, – atskleidžia moteris.
Vis dėlto Eugenija džiaugiasi, kad Jurbarko savivaldybė pažadėjo pavasarį įrengti dušą, kad sūnus galėtų gyventi kuo savarankiškesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.
„Dvejus metus lankėme reabilitaciją. Reabilitologai labai daug padėjo, todėl dabar iš pirmo žvilgsnio net nepasakytum, kad Lukas serga – tik matyti, jog vaikšto pasistiebęs“, – pasakoja pašnekovė.
Moteris negaili gražių žodžių sūnui ir pabrėžia, kad Lukas labai domisi įvairiais dalykais, yra smalsus ir geros širdies.
„Mokytojai jį labai giria, mokosi neblogai, yra paklusnus. Žinote, vienai auginti berniuką nėra lengva…“ – atvirauja ji.
Siunčia padėkos žodį
Pašnekovė pasakoja, kad šeima gyvena taip, kaip leidžia aplinkybės, ir stengiasi nepalūžti, nors išbandymų netrūksta. Ji sako suprantanti, kad kitiems žmonėms kartais tenka patirti dar sunkesnių dalykų, todėl bando priimti situaciją tokią, kokia ji yra.
Moteris taip pat norėjo viešai padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie pagalbos jos sūnui Lukui. Anot jos, didelį palaikymą parodė Jurbarko „Lions“ klubas, policijos komisariatas kartu su prokuratūra bei Jurbarko gimnazijos bendruomenė – mokiniai net organizavo lėšų rinkimą per naktines tinklinio varžybas.
Ji turi ir jautrią žinutę visiems žmonėms, kurie skaito jų istoriją ir prisideda prie pagalbos:
„Labai norėčiau padėkoti žmonėms, kurie buvo šalia mūsų nelaimėje, šalia Luko. Džiugu žinoti, kad dar yra tokių žmonių, kuriems rūpi paprasti žmonės ir jų bėdos, kurie atsižvelgia į mūsų nelaimes.
Tokių dalykų, neduok Dieve, nelinkėtum nė vienam, bet gyvenimas kartais būna labai sunkus ir žmogui tenka palūžti. Esu be galo dėkinga visiems, kurie rūpinosi Luko gydymu ir mus palaiko.“
Norėdami prisidėti prie greitesnės Luko reabilitacijos, tai galite padaryti žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas – Lukas Tautkus;
Sąskaitos Nr. – LT875013300031012709;
Mokėjimo paskirtis – parama Lukui
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
