Vos pagimdžius naujagimį Andriaus žmoną ištiko insultas: atsidaręs „Sodrą“ liko šokiruotas, ką ten išvydo

Andriaus ir Ligitos šeimos istorija

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad prisimindamas 2025 metų birželį, laiką, kai sužinojo apie būsimą vaikelį, Andrius pasakojo, kad jiems su Ligita Rojaus gyvybės užgimimas buvo tarsi stebuklas. Pirmagimio moteris pradėjo lauktis būdama 39-erių, o pats Andrius yra dar vyresnis už žmoną.

Jiedu abu labai laukė sūnelio, o nėštumas ėjosi puikiai – jokių komplikacijų nebuvo, visą laiką nėščiąją prižiūrėjo medikai.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Štai kiek tautiečiai deda pinigų į vokelį – tai išgirdę, nustebs ne vienas

Palaukti apsimokėjo? Pensijų pinigus vėliau atsiėmę gyventojai uždirbo ir po 3 tūkst. eurų

Iš „Sodros“ – svarbus perspėjimas gyventojams: nedarykite šios klaidos

„Viskas buvo gerai. Pastoviai žmonai darė visus reikalingus tyrimus, žiūrėjo tonusą, kažkokių didelių komplikacijų tikrai nebuvo.

Kada reikėdavo – nuvažiuodavom pas medikus, Ligita kraują pridavinėdavo, viską, ką reikėjo. Nebuvo ten kažkokių didelių problemų“, – pasakojo Andrius.

Vis tik jis prisiminė, kad likus dviem savaitėms iki gimdymo Ligitai buvo pradėję skaudėti galvą. Pasak Andriaus, medikai rimtai į šį nusiskundimą tada nepažvelgė, teigė, kad tai – nėštumo padarinys.

Atėjus kovo mėnesiui visi jau buvo susiruošę pasitikti gimstantį berniuką. Kaip pasakojo Andrius, tuo metu į judviejų su Ligita namus jau buvo atvykusi Ligitos mama, kuri turėjo padėti dukrai prižiūrėti naujagimį.

Prisimindamas lemtingą dieną, kovo 18-ąją, jis pasakojo, kad apie 11 valandą paliko žmoną Vilniaus gimdymo namuose ir išvažiavo. Ligitos mamos jis paprašė pagaminti žmonai valgyti, o ši prižadėjo apsipirkti ir tuomet suruošti dukrai lauknešėlį.

„Aš grįžtu namo, uošvienė kuičiasi virtuvėje, ir 14.02 val. sulaukiu skambučio – „Dūsta vaikas. Mane veža daryti ekstra Cezario pjūvį“.

Patikėkit manimi, šaltas dušas buvo geras... Viso nėštumo metu viskas buvo gerai, o išgirdus tokias žinias jau lėkte lėkiau iki ligoninės, bet vaikas gimė 14.24 val., sveikas.

Dar sakiau, kad bus taksistas, nes aš ir pats transporte dirbu“, – dėl sūnelio gimimo pasidžiaugė Andrius.

Tuo metu Ligitai viskas taip pat buvo gerai – ji vaikelį pasūpavo ant rankų, o vėliau nuėjo miegoti. Andrius per tą laiką tvarkė visus reikalingus dokumentus.

Po gimdymo Ligitai pradėjo kilti aukšta temperatūra, ištiko insultas

Prisimindamas tolimesnę įvykių seka, Andrius pasakojo, kad jau kovo 21 dieną, Ligitai dar būnant ligoninėje, ėmė kilti aukšta temperatūra – beveik iki 40 laipsnių.

Tuo metu medikai jai skyrė antibiotikus, tad Rojaus mama tik retkarčiais vaikelį pamaitindavo savo pienu – daugiausiai jis buvo maitinamas pieno mišiniais.

„26 dieną mus išleido namo. Turiu nuotraukas – Rojus jau vaiko kėdutėj, Ligita visiškai normali.

Tą patį vakarą nuvažiavom nupirkti vaikui reikalingus dalykus. Parvažiavom namo – Ligitai ėmė po truputį blogėti. Netrukus nuvykome priduoti kraujo, kas parodė, kad CRB rodikliai stipriai užkilę.

Pamatę tokius rezultatus nedelsiant vykome į priimamąjį. Mums nustatė mastitą, nors Ligitos krūtys buvo minkštos, kas diagnozės simptomų neatitiko, ir penkioms dienoms išrašė antibiotikų“, – pasakojo Andrius.

Pasak pašnekovo, Ligitai pradėjus gerti antibiotikus temperatūra krisdavo, o nustojus – pradėdavo vėl kilti.

Tokia kova su neaiškiomis ligomis truko iki balandžio 11-12 dienų, iki kol Ligitos būklė pablogėjo tragiškai.

Andrius pasakojo, kad žmonos temperatūra nuolat „šokinėdavo“, dėl to jis ėmė ją įkalbinėti važiuoti į ligoninę. Žmona tuo metu atsisakė, nes „vėl badys, vėl žiūrės, vėl guldys“.

Pasak jo, lemtingą sekmadienį jis su kolega išvažiavo su kolega į Šiaulius pirkti vežimėlio Rojui, o grįžęs namo jis pamatė, kad žmona kitokia nei įprastai – tylėjo, sėdėjo ir valgė.

Visai netrukus Ligita paprašė vyro nupirkti jai paracetamolio, o jis darkart pasiūlė jai vykti į ligoninę.

„Naktį jos temperatūra pakilo iki 40. Sutariau, kad sekantį rytą važiuotumėme į Santariškes.

Pirmadienį pasakiau Ligitai, kad važiuojame, o kadangi ji buvo po Cezario pjūvio, tai uždėjau jai batus. Tada jos dar paklausiau, ar ji sugebės pati ateiti iki mašinos, ji atsakė, kad sugebės.

Aš nuėjau, užkūriau mašiną. Laukiu, laukiu – nėra. Privariau mašiną arčiau laiptinės. Laukiu – nėra. Skambina mama: „Andriau, stokis.“ Ir tada viskas baigėsi...

Skambinau 113 – nekėlė, skambinau 112 – pakėlė. Sakiau: „Klausykit manęs, žmonai blogai, jūsų reikia čia ir dabar. Įveskit tokį kodą, tegul eina kad ir kiaurai į duris, nes aš jos negaliu paleisti. Važiuokit su švyturėliais.“

Ligita dar prieš išeinant iš namų buvo užsidėjus striukę ir sakė mamai: „Man taip šalta.“ Uošvienė pasakojo, kad tik padėjo vaiką į lovytę, atsisuko, o Ligita jau svirduliavo. Visa laimė, Ligitos mama dar spėjo ją sulaikyti krentančią“, – didžiausią košmarą prisiminė Andrius.

Pašnekovas neslėpė, kad tą akimirką buvo be proto dėkingas Bendrajam pagalbos centrui, nes medikai nuo iškvietimo skambučio atvyko vos per 4-7 minutes, o operatorė reagavo žaibiškai.

Deja, jų reakcijos greičio nepakako, nes, pasak Andriaus, per pirmąsias penkiolika minučių žmonos dešiniąją pusę suparalyžiavo, insultas staigiai paveikė jos atminį ir kalbą.

„Dabar ji nežino net, kad vaikas yra. Po šiai dienai tokia mūsų diagnozė. Iš pradžių ji buvo reanimacijoje, paskui buvo perkelta į neurologinį skyrių, o dabar yra perkelta į reabilitacijos skyrių“, – su ašaromis akyse pasakojo Andrius.