Lietuviai pradėjo naudotis galimybėmis laisviau gydytis svetur, kurios atsirado pernai į mūsų šalies teisę perkėlus Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatas, pagal kurias tai galima laisviau daryti ES ir Europos Ekonominės erdvės šalyse. Iki šiol už Lietuvos ribų gydėsi vos dešimt žmonių, kurie grįžę kreipėsi į teritorines ligonių kasas ir paprašė kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Tačiau yra kur kas daugiau, kurie aktyviai domisi gydymo paslaugomis svetur, bet dar nespėjusių jomis pasinaudoti.
Trijų mėnesių duomenimis (tiek laiko mūsų šalyje veikia ši naujovė), svetur dažniausiai mūsų kraštiečiai naudojosi gydytojų specialistų konsultacijomis, įsigijo vaistų ir jiems buvo atliktos akių operacijos.
Štai, pavyzdžiui, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) gavo ir išnagrinėjo 5 gyventojų prašymus dėl tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo. Dviem atvejais buvo prašoma kompensuoti akių chirurginio gydymo Vokietijoje ir Estijoje išlaidas, po vieną prašymą gauta kompensuoti gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos Vokietijoje išlaidas, vaistų įsigijimo Lenkijoje išlaidas bei reabilitacijos paslaugų išlaidas Vengrijoje. Šiaulių TLK gavo 2 prašymus dėl Latvijoje patirtų išlaidų kompensavimo. Panevėžio TLK gavo 1 prašymą dėl gydymo paslaugų Vokietijos ligoninėje. Na, o Kauno ir Klaipėdos TLK prašymų kol kas negavo.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, ryškesnės tendencijos, kurių šalių medicina ir kokios gydymo paslaugos labiausiai domina mūsų kraštiečius, bus matomos po keleto mėnesio ar net metų, kai bus didesnis tokiomis paslaugomis pasinaudojusių žmonių skaičius.
„Dar iki įsigaliojant šioms naujovėms, VLK prognozavo, kad didžiausias pacientų judėjimas vyks tarp kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, latviai, estai, lenkai gali noriai vykti gydytis pas mus, o lietuviai – į minėtas šalis. Taip yra, nes senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 10 kartų. Na, o gydymo kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių nėra tokie dideli. Taigi ne kiekvienam žmogui tokios paslaugos finansiškai prieinamos. Juolab, kad jam bus kompensuojama tik pilna lietuviška paslaugos kaina, o faktines išlaidas, kurios bus didesnės nei lietuviška kaina, jis turės padengti savo lėšomis. Žinoma, yra nemažai ir tokių atvejų, kai mūsų šalyje teikiamos paslaugos kainuoja brangiau nei svetur“, – tvirtino V. Zaksas.
Panevėžio TLK vadovas Jonas Narbutas tvirtina, kad ankstesnės prognozės pildosi. Pavyzdžiui, mūsų teikiamomis paslaugomis domisi kaimynai latviai.
„Juos domina gydytojų urologų, endokrinologų paslaugos, taip pat diagnostinės aparatūros brangiesiems tyrimams atlikti. Ten jų trūksta. Tikėtina, kad kaimynai labiausiai sieks gauti šias paslaugas, ypač pasidaryti magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Latviai domisi ir galimybėmis patekti į mūsų sanatorijas. Na, o lietuviai į Latviją vyksta protezuoti dantų. Spėjame, kad paklausą galėtų turėti ir kaimyninėje šalyje įteisintos dirbtinio apvaisinimo paslaugos, nors išlaidos joms Lietuvoje kol kas nekompensuojamos“, – tvirtino J. Narbutas.
Vilniaus TLK direktorius Vytautas Mockus sako, kad Lietuvos gyventojai aktyviai domisi galimybe gydytis svetur, tad pateikia nemažai klausimų. Dažniausiai jie klausia, kokios paslaugos gali būti kompensuojamos, kokiomis sąlygomis, kokių dokumentų ir siuntimų reikės, kokius dokumentus reikės pateikti, kai grįš ir prašys kompensuoti patirtas išlaidas. Tokių prašymų dar nėra daug, tačiau tai tik pradžia.
„Žmogus juk turi apsispręsti, kurioje šalyje ir kokioje gydymo įstaigoje norėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbu atsiminti, kad prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas žmonės turi pateikti ne vėliau kaip per 1 metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Be to, ES direktyvos nuostatų įsigaliojimas bus puikus akstinas ir mūsų gydymo įstaigoms gerinti teikiamų paslaugų kokybę, siekti, kad žmonės rinktųsi Lietuvos, o ne kitų ES šalių gydymo įstaigas“, – teigia V. Mockus.
Šiaulių TLK direktorius Remigijus Mažeika tvirtina, kad Šiaulių regione didelio susidomėjimo tarpvalstybine sveikatos priežiūra nėra.
„Į Šiaulių TLK dėl informacijos apie šias paslaugas kreipėsi tik keletas žmonių. Įdomu tai, kad sulaukėme kelių skambučių iš Lietuvos piliečių, gyvenančių ir dirbančių svetur, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje. Jie teiravosi, kaip galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje. Rekomendavome kreiptis į šalies, kuri yra atsakinga už jų sveikatos draudimą, kompetentingą instituciją ir susižinoti, kokie reikalavimai yra konkrečioje šalyje, norint gauti kompensaciją už tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas“, – pasakojo R. Mažeika.
Svarbu žinoti:
- Ar už gydymąsi svetur bus kompensuojama pilna kaina? Ne. Žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad už gydymąsi svetur jiems nebus pilnai kompensuojama. Apmokama analogiškos paslaugos, kuri būtų suteikta Lietuvoje, kaina (neviršijant faktinės paslaugos kainos), o tais atvejais, kai faktinės išlaidos yra didesnės, skirtumą pacientas turi dengti savo lėšomis. Svarbu žinoti, kad jie patys turės padengti ir kitas išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, vertinimo ir kt.)
- Ar gydymosi svetur paslaugų kainos kompensuojamos iš anksto? Ne. Svarbu žinoti, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalės sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei ją gauti.
- Ar bus kompensuojamos visos svetur gautos sveikatos priežiūros paslaugos? Ne, apmokėtos bus tik tos paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvoje.
- Ar reikia gydytojo siuntimo vykstant gydytis svetur? Taip. Gydytojo siuntimas yra privalomas, norint atgauti pinigus, kuriuos žmogus sumokėjo už paslaugą užsienyje.
- Ar gydytojo siuntimą būtina išsiversti? Neprivaloma, bet rekomenduojama. Vežtis reikėtų tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, o juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Tik žmogus turi įvertinti, kad, nuvykus svetur ir, prireikus, svečioje šalyje vertimo paslaugų, jos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu (tai būtų papildomos išlaidos). Be to, siuntimas galioja 30 dienų.
- Ar bus kompensuojamos privačių gydymo įstaigų suteiktos paslaugos? Taip, jei gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją. Taigi svarbu tuo įsitikinti.
- Kokios paslaugos nekompensuojamos? Nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, prevencinių programų paslaugos, organų transplantacijos, skiepijimo ir profilaktinių (pavyzdžiui, sveikatos patikrinimai) paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.
