„Vyrui buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Jis su akmeniu ar kažkokiu kitu daiktu išdaužė langą ir pateko į namus, sužalojo, įtariama, buvusią sugyventinę“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
Pasako jos, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Minėtas įstatymas numato, kad tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Kodėl taip sunku išeiti iš smurtinių santykių?
Smurtas artimoje aplinkoje – opi problema, tad naujienų portalas tv3.lt primena apie tai, kada vertėtų išeiti iš toksiškų santykių bei kaip artimieji gali padėti sudėtingoje padėtyje atsidūrusiam asmeniui. Apie tai anksčiau „Verta žinoti“ laidoje kalbėjo Moterų informacijos centro atstovė Rugilė Zmitrevičiūtė.
Pasak specialistės, smurtiniai santykiai dažniausiai formuojasi palaipsniui. Žmogus į juos investuoja laiką, kuria bendrą gyvenimą, augina vaikus, todėl sprendimas išeiti tampa gerokai sudėtingesnis nei gali atrodyti iš šalies.
„Smurtiniai santykiai vyksta labai žingsnis po žingsnio, labai tokiais etapais. Jeigu žmogus iš karto ateitų į santykį ir iš karto pamatytų, kad jis bus smurtinis, turbūt būtų išeiti lengviau. <...> Mums diena iš dienos kartojama, kad mes nepakankami, kad mūsų niekas nemylės, kad jeigu išeisime iš tų santykių, nieko daugiau nebeturėsime. Arba net tiesiogiai grasina atimti vaikus ir namus“, – pasakojo ji.
Anot pašnekovės, viena svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės lieka tokiuose santykiuose, yra baimė dėl savo saugumo. Kai kuriais atvejais būtent išėjimo momentas tampa pavojingiausiu.
„Labai kūrybiškais būdais vyrai stengiasi paveikti per vaikus moteris. Rašomi įvairūs skundai, užsisuka procesai institucijose ir tada moteriai kartais atrodo paprasčiau likti santykiuose nei nuolat kovoti“, – aiškino R. Zmitrevičiūtė.
Kokie ženklai rodo, kad reiktų tučtuojau nutraukti santykius?
Specialistė sako, kad vienas ryškiausių ženklų, jog santykiai tampa pavojingi, yra kontrolė ir izoliacija. Dažnai tai prasideda ne nuo fizinio smurto, o nuo nuolatinio partnerio siekio kontroliuoti žmogaus laiką, bendravimą ir sprendimus.
„Jeigu kelia nepagrįstas pavydo scenas, stengiasi mus izoliuoti, baudžia dėl to, kad susitinkame su draugėmis, kažkur išeiname ar tiesiog turime laiko sau, tai jau yra signalas. <...> Jeigu pajaučiame, kad yra mūsų laiko, socialinių kontaktų kontrolė, nuolatinis stebėjimas, perdėtas pavydas ar izoliacija, tai labai rimtos raudonos vėliavos“, – sakė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad smurto ciklas dažnai kartojasi pagal panašų scenarijų. Po konflikto seka vadinamasis „medaus mėnesio“ etapas, kuris gali suklaidinti auką.
Kaip gali padėti artimieji?
R. Zmitrevičiūtė pabrėžia, kad labai svarbų vaidmenį atlieka aplinkiniai žmonės. Pastebėjus galimus smurto požymius nereikėtų jų ignoruoti ar romantizuoti.
„Blogiausia, ką galima padaryti, tai matyti ir nieko nedaryti. Dar blogiau – pateisinti tokį elgesį. Tarkime, draugė sėdi su tavimi valandą kavinėje, o partneris per tą laiką paskambina penkis kartus, klausia, kur ji yra, su kuo sėdi, prašo nuotraukų“, – sakė ji.
Laidoje taip pat paliesta, kaip smurtautojai naudoja vaikus kaip kontrolės priemonę, kokias pasekmes žmogaus savivertei palieka ilgalaikis psichologinis smurtas, kodėl kai kurios moterys net ir po skyrybų dar daugelį metų patiria persekiojimą, kokie pokyčiai planuojami teisės aktuose bei kokį vaidmenį smurto prevencijoje atlieka policija ir specializuotos pagalbos centrai.
Daugiau apie tai, kodėl žmonės lieka smurtiniuose santykiuose, kaip atpažinti pirmuosius pavojingus ženklus, kokių klaidų nedaryti bandant padėti artimajam ir kur kreiptis pagalbos nusprendus nutraukti smurtinius santykius, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ puslapio viršuje.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
