Vilniuje užfiksavo kvapą gniaužiantį reginį: dažnas žmogus jo nepastebi

Šią vasarą Lietuvoje vis dažniau pastebima įvairiausių gamtos reiškinių. Savaitgalį vilnietis Mindaugas Kleišmantas užfiksavo neįprastus debesis ir jų nuotrauka sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

„Tarp plataus spektro hidrometeorologinių reiškinių, Vilniaus rajone pasirodė ir Asperitas (Undulatus asperatus) debesys“, – grupėje „Orų entuziastai“ rašė Mindaugas ir nurodė, kad šiuos debesis jam pavyko užfiksuoti liepos 17 dieną, Saltoniškėse.

Lietuvoje susidaro kelioliką kartų per metus

Kas tai per debesys ir kaip dažnai juos galima pamatyti Lietuvos padangėje, teiravomės Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LMHT) specialistų.

LMHT Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika nurodo, kad Asperitas debesys išvertus iš lotynų kalbos reiškia „šiurkštieji debesys“.

Pasak specialisto, iki galo nėra aišku kaip jie susiformuoja, nes jie buvo išskirti ir gavo atskirą pavadinimą visai neseniai. Akivaizdu, kad tai atmosferos banginių procesų metų susidarantys debesys (kaip ir vandenyje, taip ir atmosferoje egzistuoja bangos).

Bangos gali atsirasti dėl vėjo arba dėl kalnų ar aukštesnių kalvų. Bangos gali būti vienos krypties ir gali būti daug bangų skirtingomis kryptimis. Dėl tokių banginių procesų atmosferoje susiformuoja tokie tarsi debesų kalnai. 

Reiškinys nėra retas, pasirodo bent keliolika kartų per metus, bet dažnas žmogus jų nepastebi. Seniau Asperitas debesis vadindavo kiek ilgesniu pavadinimu – Undulatus asperatus (reikštų banguotuosius debesis).

„Undulatus – debesų porūšis, kuriame aiškiai matomos pailgos lygiagrečios bangos, sudarytos iš susijungusių ar atsiskyrusių, bet į vieną gretą išsirikiavusių elementų. Toks debesų pobūdis glaudžiai siejasi su gravitacinėmis (Kelvino) bangomis ore, susidarančiomis dėl temperatūros (tankio) bei vėjo greičio skirtumų dviejuose pastoviuose oro srautuose. Debesų elementų linijos orientuotos statmenai vėjo krypčiai, o debesys dažniausiai susidaro prie inversinio sluoksnio ribos“, – nurodo specialistas.


Rašyti komentarą...
A
As
2021-07-21 12:58:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai debesys kaupiasi virs seimo
Atsakyti
-3

G
Grazina
2021-07-21 18:39:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Labai gerai pasakyta
Atsakyti
-1

O
Onutė
2021-07-21 12:33:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
StebuklnasO
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų