Atsisveikinus su Eteriu – dar viena netektis
Visai netrukus pašnekovė pasakojo supratusi, kad fizinės Eterio formos neturi likti, tad šeima pasirinko kremavimą. Iki to maždaug parą laiko sūnelio kūnas buvo namuose, karstelyje.
Vika pasakojo, kad atsisveikinti su mažyliu atėjo tik patys artimiausi žmonės – tai buvo sąmoningas sprendimas siekiant ramybės.
„Labai stiprus momentas buvo paskutinį sykį uždaryti sūnaus karstą. Tokios akimirkos atrodo nepakeliamos, bet iš tikrųjų jos labai gydo. Labai svarbu pačiam dalyvauti procese – paliesti kūną, perrengti vaiką, padaryti viską, ką dar gali padaryti kaip mama ir tėtis.
Aš pati jį perrengiau naujais drabužėliais, o vyras uždarė karsto dangtį. Kadangi Eteris buvo toks mažytis, vyras vienas pats galėjo nunešti karstelį iki automobilio“, – pasakojo mama.
Vėliau Vika su vyru ir vaikais keliavo į krematoriumą. Ji pasakojo, kad teiravosi vaikų, ar jie nori dalyvauti kremavime, o vaikai pasirinko būti kartu.
Visa šeima stebėjo, kaip mažytis karstelis įvažiuoja į krematoriumą ir pamažu jį apima ugnies liepsnos. Vėliau visi laukė urnos.
„Labai keista, bet aš net jutau tą momentą, kada baigėsi pats kremavimo procesas. Tarsi viduje žinojau, kad Eterio kūnas jau perėjo į kitą formą.
Kai gavome urną, parsivežėme ją namo, vėliau sukviečiau draugus. Aš buvau sumontavusi filmuką apie Eterio gyvenimą – jis iki šiol yra „YouTube“. Žiūrėjome jį kartu, prisiminėme tuos keturis su puse mėnesio, kuriuos jis buvo su mumis.
Tiesiog norėjosi viską išgyventi iki galo, ne slėpti, ne bėgti, o priimti“, – sakė Vika.
Mama pasakojo, kad jai reikėjo laiko atsitiesti po sūnelio netekties, tačiau prabėgus metams, 2017-aisiais pasiekė nauja, visai šeimai džiugi žinia – ji laukiasi.
Deja, šis džiaugsmas šeimą lydėjo neilgai, nes nėštumas nustojo vystytis labai ankstyvoje stadijoje, tad nebuvo galima nustatyti, ko šeima laukėsi – berniuko ar mergaitės.
„Viduje kažkodėl jaučiau, kad tai mergaitė, todėl pati ją pavadinau Glorija. Dabar jeigu skaičiuočiau visus savo vaikus, sakyčiau, kad turiu keturis. Du auginu čia, o du – jau danguje. Mano viduje jie visi yra mano vaikai“, – šyptelėjo ji.
Siekia padėti vaikų netekusioms mamoms
Vika dalijosi, kad būdama ligoninėje, patyrusi Glorijos netektį, ji pamatė, kiek daug yra moterų, kurios išgyvena vaikelių mirtis. Gulėdama palatoje ji matė, kiek skausmo jos patiria ir kaip stipriai moterims trūksta emocinės pagalvos.
Vika pasakojo, kad medicininės pagalbos šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai, vis tik supratimo apie tai, kaip būti šalia netektį patyrusios mamos, dar trūksta.
„Dėl to pradėjau viešai dalintis savo istorija. Norėjau parodyti, kad net ir tokią netektį galima integruoti į savo gyvenimą. Ne pamiršti, ne ištrinti, o priimti kaip savo istorijos dalį“, – sakė ji.
Anot Vikos, jai asmeniškai yra svarbu, kad vaikelio netekties tema netaptų tabu ir moterys nebijotų apie tai kalbėti.
Pasak jos, užspausti išgyvenimai niekur nedingsta ir anksčiau ar vėliau kiekvieną iš mūsų pasiveja.
„Kai leidžiame sau gedėti, kalbėti ir priimti, tampa įmanoma gyventi toliau. Ne be skausmo, bet jau be tos nepakeliamos naštos, kurią tenka nešti vienai“, – paaiškino ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
