Susitikusi su naujienų portalo tv3.lt žurnalistais, 38-erių Elena atvėrė širdį. Nuo pat gimimo ji gyvena Vilniuje, tačiau šiandien ji yra visiškai viena. „Neturiu nei tėvų, nei brolių ir seserų. Visi jie jau mirę“, - paaiškina ji.
Skausminga liga
Nors iš pirmo žvilgsnio sunkiai būtų galima pastebėti, tačiau E. Lukoševičiūtė serga sunkia nepagydoma raumenų liga – 4-6 laipsnio seronegatyviu reumatoidiniu artritu.
Šios ligos priežastys nėra tiksliai nustatytos, gydytojams nesiseka rasti patologiją sukeliančio išorės veiksnio. Sergant reumatoidiniu artritu, jaučiamas skausmas visuose kūno raumenyse.
Moteriai yra nustatyta 3 laipsnio raumenų atrofija ir stuburo išvarža. Kaip pasakoja pati Elena, ji nuolatos kenčia didelius skausmus, o ši liga nėra išgydoma.
„Pažiūrėkite į mano rankas. Man jas skauda labiausia, tokie skausmai lydi mane kiekvieną dieną. Ant vienos rankos neįmanoma net atsiremti, ją taip skauda, kad net vaistai nepadeda“, - sako ji.
Negali dirbti
E. Lukoševičiūtė anksčiau yra dirbusi vienoje valymo įmonėje, tačiau skaudanti stuburo išvarža padarė savo ir dabar moteris dirbti tiesiog nebepajėgia.
„Esu dirbusi, bet dabar dirbti negaliu. Būna taip surakina nugarą, kad negaliu net atsistoti“, - priduria moteris. Dabar ji turi antrą neįgalumo grupę.
Moteriai buvo atliktos ir kelios operacijos: ataugų šalinimas, tvirtinami abiejų rankų riešai. Jai būtų reikalingos ir kitos operacijos, tačiau, kaip ji pati sako, visos jos mokamos. Šiomis dienomis moterį gelbėja tik skausmą mažinantys vaistai, kurie kiekvieną mėnesį E. Lukoševičiūtei kainuoja nemenkus pinigus.
„Aš gaunu socialinę pašalpą du šimtus eurų. Iš jų išleidžiu 60 eurų vaistams“, - sako ji. Moteris pasakoja, kad pinigų jai neužtenka net ant taip būtinų drabužių, o kur dar ir kitos reikalingos priemonės.
Socialinis būstas – nauja pradžia
Netekus artimųjų ir likus vienai šiame pasaulyje, moteriai iki šiol teko glaustis, kaip ji pati sako, kur tik galėdavo. Ne kartą ir nakvynės namuose.
„Gyvenau visur, kur tik papuolė. Sausio mėnesį pateikiau prašymą dėl socialinio būsto. Laukiau tikrai ilgai, vis spausdavau, tačiau jau dabar jį pagaliau šią savaitę gavau“, - pasakoja moteris.
Organizacijos „Ištiesuk gerumo ranką“ vadovas Algimantas Patackas pasakoja, kad E. Lukoševičiūtei ne kartą teko naktis leisti tiesiog gatvėje.Dabar E. Lukoševičiūtės gautas socialinis būstas – visai neįrengtas ir kaip ji pati sako, su visais atvirais laidais ant sienų.
„Labai praverstų baldai, elektrinė viryklė, spinta, šaldytuvas, stalas, televizorius, priedėlis. Viskas, ko tik gali reikėti naujame būste“, - vardija moteris.
Šiuo metu ji glaudžiasi Panevėžyje pas savo penkeriais metais jaunesnį draugą, E. Lukoševičiūtė nekantrauja kuo greičiau atsikraustyti į sostinę. Nors gyvenimas moteriai nebuvo lengvas, ji tvirtai tiki – ateitis bus tikrai daug geresnė.
