„Tarnybos atliko didžiulį darbą ir šiandien galime pasakyti, kad dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas ir jis susijęs su ta operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją, ir jau dabar galim tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs dronas“, – aiškino premjerė.
Vis tik, informacija apie nukritusį droną visuomenėje sukėlė įvairių reakcijų – nuo smalsumo iki nerimo ar net panikos.
Naujienų portalui tv3.lt psichologas Edvardas Šidlauskas paaiškino, kodėl tokios situacijos paveikia žmones ir kaip reikėtų į jas reaguoti, kad išvengtume nepagrįstos baimės.
Nežinomybė kuria baimę
Pasak psichologo, tokiose situacijose, kai trūksta aiškumo, žmonių vaizduotė ima veikti itin aktyviai.
„Kai nėra pakankamai informacijos, atsiranda daug vietos įvairioms interpretacijoms, kurios dažnai būna klaidingos. Remdamiesi klaidingais vaizdiniais, pavyzdžiui, kad dabar puola mūsų šalį, žmonės sukelia sau įtampą ir nerimą, netgi paniką.
Kuo daugiau aiškumo, konstruktyvumo, skaidrumo ir objektyvios informacijos, faktų, tuo mažiau nerimo, nes tuo mažiau yra vietos nereikalingoms interpretacijoms“, – teigia E. Šidlauskas.
Psichologas sako, kad pirmasis žingsnis pajutus nerimą – suvokti, kad mūsų mintys tėra mintys, o ne faktai.
„Tuomet verta jas kritiškai įvertinti. Mes dažnai linkę aklai tikėti tuo, ką galvojame – tai ir yra viena didžiausių mūsų silpnybių. Iš tiesų mintys – tai tik mūsų bandymas paaiškinti pasaulį, kuris dažnai būna netikslus“, – aiškina jis.
E. Šidlauskas siūlo savęs paklausti: ar tikrai yra įrodymų, patvirtinančių blogiausią scenarijų?
„Pirmas dalykas – jei tai būtų puolimas, jis tęstųsi. Būtų daugiau dronų, ne vienas, o gal net šimtai jau kirstų sieną, gal pasirodytų ir tankai ar kita karinė technika. Tačiau to nėra. Vadinasi, tai labiau panašu į atsitiktinį įvykį“, – sako pašnekovas.
Kaip nusiraminti?
E. Šidlausko teigimu, svarbiausia – „patikrinti“ savo baimes logika ir nepasiduoti pirmam įspūdžiui.
„Jeigu nesigauna nusiraminti, tai reiškia, kad mūsų vidinė būsena tarsi užstrigo – tarsi koks pianino klavišas užstrigo. Tuomet reikia eiti pas derintoją, kuris padės atrišti, tai yra pas psichologą“, – pataria jis.
Taip pat padeda paprasti būdai nukreipti dėmesį:
- stebėti savo kvėpavimą;
- sutelkti dėmesį į kūno pojūčius;
- išgerti kavos ar arbatos;
- nueiti po šaltu dušu ar kitaip „perjungti“ dėmesį.
„Svarbiausia – nukreipti mintis nuo gąsdinančių scenarijų į realius pojūčius ir kasdienius dalykus“, – sako psichologas.
Psichologas taip pat įspėja neperkrauti savęs nuolatiniu naujienų sekimu.
„Jeigu mes visą laiką seksime [naujienas], kol paaiškės, kad grėsmės nėra, tai mes kiaurą parą ar net kelias dienas praleisime įtampoje.
Mums to nereikia – svarbu riboti informaciją, nukreipti dėmesį į pozityvius dalykus, į pojūčius, į gyvenimą, į savo reikalus ir tiesiog bandyti funkcionuoti“, – aiškina E. Šidlauskas.
Nors incidentas Varėnos rajone sukėlė daug diskusijų, psichologas ragina išlikti ramiais ir vertinti situaciją racionaliai.
Pavieniai, neaiškios kilmės įvykiai dar nereiškia realios grėsmės, o pernelyg didelis įsitraukimas į baimę gali pakenkti dar labiau nei pats incidentas.
Lietuvoje nukrito ukrainiečių dronas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pirmadienio naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito dronas. Tuo metu kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Šiandien, kovo 24 d., po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio, premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad į Lietuvą įskridęs dronas priklauso ukrainiečiams.
„Tarnybos atliko didžiulį darbą ir šiandien galime pasakyti, kad dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas ir jis susijęs su ta operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją, ir jau dabar galim tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs dronas“, – aiškino premjerė.
Jos teigimu, šiuo metu vyksta tyrimas ir yra analizuojami duomenys. Tiesa, ar įskridęs dronas buvo „Shahed“, premjerė pasakyti negalėjo ir ragino nespekuliuoti.
„Tyrimas atsakys į esminius klausimus, koks tai objektas buvo ir daugiau, matyt, suteiks informacijos detalios ir apie incidentą“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Labai prašau taip pat visuomenės neplatinti nepatikrintos informacijos, neplatinti nepatikrintų vaizdų, o nedelsiant tai perduoti atitinkamoms tarnyboms. (...)
Tarnybos veikia aktyviai pagal sukurtus algoritmus, bet šiame procese ir civilinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį reaguodama ir operatyviai perduodama informaciją“, – pridėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentavo, kad tai ne lokalus incidentas, o „platesnė saugumo realybės dalis“, kurioje papildomas rizikas regionui ir sunkesnį tokių incidentų prognozuojamumą sukuria Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą.
„Todėl valstybė nuosekliai stiprina oro gynybos, aptikimo ir reagavimo pajėgumus, ir stiprins toliau, greičiau, tiksliau ir su dar didesniu dėmesiu tokių grėsmių prevencijai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Kai tiktai gavom signalą, tarnybos reagavo čia ir dabar, buvo įvestas planas „SKYDAS“ apribota teritorija, iš to mes ir turim informaciją, o kas iš tikrųjų įvyko“, – paklausta apie tarnybų reakciją, komentavo I. Ruginienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
