Po Nacionalinės saugumo komisijos posėdžio premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad į Lietuvą įskridęs dronas priklauso ukrainiečiams.
„Tarnybos atliko didžiulį darbą ir šiandien galime pasakyti, kad dronas, kirtęs mūsų oro erdvę ir įskridęs į Varėnos rajoną, buvo ukrainiečių dronas ir jis susijęs su ta operacija, kurią ukrainiečiai vykdė tą naktį, nukreiptą prieš Rusiją, ir jau dabar galim tikrai sakyti, kad tai buvo nuklydęs dronas“, – aiškino premjerė.
Jos teigimu, šiuo metu vyksta tyrimas ir yra analizuojami duomenys. Tiesa, ar įskridęs dronas buvo „Shahed“, premjerė pasakyti negalėjo ir ragino nespekuliuoti.
„Tyrimas atsakys į esminius klausimus, koks tai objektas buvo ir daugiau, matyt, suteiks informacijos detalios ir apie incidentą“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Labai prašau taip pat visuomenės neplatinti nepatikrintos informacijos, neplatinti nepatikrintų vaizdų, o nedelsiant tai perduoti atitinkamoms tarnyboms. (...) Tarnybos veikia aktyviai pagal sukurtus algoritmus, bet šiame procese ir civilinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį reaguodama ir operatyviai perduodama informaciją“, – pridėjo premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentavo, kad tai ne lokalus incidentas, o „platesnė saugumo realybės dalis“, kurioje papildomas rizikas regionui ir sunkesnį tokių incidentų prognozuojamumą sukuria Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą.
„Todėl valstybė nuosekliai stiprina oro gynybos, aptikimo ir reagavimo pajėgumus, ir stiprins toliau, greičiau, tiksliau ir su dar didesniu dėmesiu tokių grėsmių prevencijai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Kai tiktai gavom signalą, tarnybos reagavo čia ir dabar, buvo įvestas planas „SKYDAS“ apribota teritorija, iš to mes ir turim informaciją, o kas iš tikrųjų įvyko“, – paklausta apie tarnybų reakciją, komentavo I. Ruginienė.
Premjerė taip pat išreiškė viltį, kad šių metų gale Lietuva turės didesnius ir geresnius pajėgumus identifikuoti dronus, kurie juda žemiau nei įprasta.
„Tai, matyt, užpildys tas spragas, kurias turėjome iki šiol“, – kalbėjo premjerė.
Įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga
premjerė Inga Ruginienė sako, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.
„Labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos. Tai norėčiau, kad gynybai irgi būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum nueiti ir išsirinkti tai, ko tau reikia, ir nusipirkti“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.
„Deja, pasaulyje taip nėra. Įvairios šalys net gauna kvotas tam tikrų įsigijimų, negali įsigyti net tiek, kiek yra užsakiusios“, – pridūrė ji.
Pasak jos, Vyriausybė jau užtikrino rekordinį biudžetą gynybai, vadinasi, pinigai nėra problema.
„Pinigų yra, dabar mus stabdo pasauliniai pramonės pajėgumai. Tai, deja, yra, kaip yra. Mes deramės ir viską darome, kad kuo greičiau gautume tam reikalingas sistemas“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Anot jos, pirmosios reikiamos priemonės į Lietuvą atvyks jau šįmet, tačiau pabrėžė, kad visas procesas tęsis ganėtinai ilgai.
Pasak ministrės pirmininkės, 2030 m. strateginiame plane numatoma, kad Lietuva turėtų bazę, kuri galėtų matyti, užfiksuoti ir nukenksminti oro erdvę pažeidusius objektus.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažymėjo, kad Lietuva tiek praėjusių metų pabaigoje, tiek ir šių metų pradžioje gavo užsakytus radarus.
„Tačiau, kai gauni įrenginį, įrangą, ją reikia integruoti į bendrą sistemą, kariai turi išmokti ja naudotis kartu su gamintojų atstovais ir tai irgi yra imlu laikui. Tai jau dalį radarų mes jau esame gavę, tai tikrai nėra didelė ir kritinė dalis.
Bet tai nėra tai, kad proceso mes kažkokio laukiame. Užsakymai yra atlikti, dalis įrangos atvyko, mes ją integruojamės, mokinamės ja naudotis ir taip toliau Kita dalis tikimės atvyks šiais metais, 2027 m., 2028 m., o iki 2030 m. yra tikslas sukurti visą detekcijos ekosistemą“, – akcentavo R. Kaunas.
Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvai per keletą mėnesių ir metų tenka daryti tai, kas nebuvo daroma dešimtmečius.
„Aš norėjau jau šiandien turėti visą pilnai uždengtą mūsų oro erdvę nuo bet kokių objektų, kurie gali įskristi į Lietuvos teritoriją. Tačiau vyksta procesas, kaip ir gerbiamas ministras (R. Kaunas – aut. past.) paaiškino yra tam tikri niuansai objektyvūs, kur ne nuo mūsų labai priklauso.
Tačiau aš tiktai užtikrinu, kad iš kariuomenės, po praeitų metų incidentų, buvo pateikti visi operaciniai reikalavimai, kokios įrangos ir technikos galima įsigyti, buvo tam skirta pusė milijardo eurų, kas yra išdėliota laike pagal tuos gebėjimus realius įsigijimo. Ir jeigu pavyks kažką tai anksčiau, būtinai mes gausim anksčiau ir įdiegsim ir procesas yra tęstinis ir nesustojamas“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.
Jis taip pat pridūrė, kad net ir įsigijus reikiamus pajėgumus, reikės peržiūrėti turimas priemones, kadangi jos sensta, o technologijos keičiasi.
Primename, kad pirmadienio naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip įtariama, dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet.
Pareigūnai tęsia detalių paiešką
Pareigūnai antradienį tęs Varėnos rajone, ant Lavyso ežero, nukritusio ir sprogusio galimai drono detalių paiešką.
„Šiandien nuo 9.00 val. į įvykio vietą renkasi visos tarnybos“, – BNS sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta.
Naujausia informacija apie galimai nukritusį droną
Pasak jo, per naktį teritorija, kurioje galimai nukrito dronas, buvo saugoma. Antradienį bus tęsiama įvykio vietos apžiūra, ieškomos nukritusio objekto detalės.
BNS rašė, kad galimai iš Baltarusijos atskridęs dronas ant Lavyso ežero nukrito ankstų pirmadienio rytą. Nukritęs objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė.
Įvykio vietoje buvo matomos nuolaužos, rastas vidaus degimo variklis. Socialiniuose tinkluose pasklidusiuose vaizdo įrašuose matyti ir girdėti, jog nukritęs dronas sprogo, netoliese įvykio buvę liudininkai irgi teigia girdėję sprogimą.
Lietuvos oro erdvę kirtusio objekto kariuomenės radarai neužfiksavo.
Situaciją antradienį žada aptarti premjerės Ingos vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija.
Policija antradienį skelbia, kad kovo 23 d. apie 11 val. 52 min. buvo gautas pranešimas, kad Varėnos rajone, Lavyso kaime, Lavyso ežere, ant ledo, matomos nuolaužos.
Įvestas planas „Skydas“. Aplinkybės nustatinėjamos. Įvykio vietą saugo policijos bei Lietuvos kariuomenės karo policijos pajėgos.
Kaip anksčiau rašė BNS, pernai į Lietuvą du kartus buvo įskridę Rusijos dronai „Gerbera“, vienas iš jų buvo su sprogmenimis. Pareigūnai nustatė, kad šie dronai buvo nukreipti į Ukrainą, bet į Lietuvą pateko netyčia, kai ukrainiečiai elektroninės kovos priemonėmis sutrikdė jų skrydžio kryptis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
