„Mano gimimas buvo ne ligoninėje, o namuose. Kiek žinau, kol manes mama laukėsi, ji vartojo ir alkoholį, ir narkotikus, ir rūkė – darė viską, ką galėjo, kad sau kenktų. Kiek žinau, buvau ir kūdikų namuose, o sulaukus dviejų-trejų metų teta, gyvenanti Šiauliuose, mane atėmė iš mamos dėl tokio jos gyvenimo būdo ir alkoholio vartojimo. Mano penkeriais metais vyresnę sesę, kai jai buvo keleri metai, taip pat atėmė iš mamos“, - tv3.lt pasakojo 18-tą gimtadienį neseniai atšventusi mergina.
Tuomet iki devynerių metų Evelina su sese augo pas tetą, kurią mergina vadino mama. Tačiau ten taip pat buvo visko:
„Toje šeimoje visko būdavo, ir mušimo už menkiausius dalykus – na, nieko ypatingo, kaip kiekvienoje šeimoje. Tačiau negaliu sakyti, kad teta manęs nemylėjo – aš ją „mama“ vadinau, o ilgą laiką išvis nežinojau, kad ji nėra mano mama. Net neatsimenu iš tikro, kaip aš sužinojau, kad ta teta nėra mano mama. Aš tik atsimenu, kad, kai gyvenau pas tetą, mama ateidavo ne su manimi pabūti, o tik mano sesės atsiprašinėdavo. Su manimi tuo tarpu išvis nebendraudavo – retkarčiais tik kokių sausainių atnešdavo“, - nurodė Evelina.
Tačiau padėtis pasikeitė, kai merginos teta susituokė su vyru, kuris smurtaudavo ir prieš jos tetą, ir prieš ją pačią.
„Mano sesė labai daug kartų kvietė vaikų teises dėl to smurto, po kurio laiko vaikų teisių atstovai atvažiavo ir pasiėmė sesę, o prie manęs atėjusi viena moteris paklausė, ar aš lieku, ar važiuoju su sese. Aš pasirinkau važiuoti su sese, nes man sesė buvo brangesnė. Taip, būdama 9-nerių, atsidūriau vaikų namuose Šiauliuose“, - prisimena Evelina.
Atsidūrusi vaikų namuose, pirmaisiais metais mergaitė turėjusi globėjus italus, pas kuriuos skraidydavo vasarą ir per žiemos atostogas. Tačiau net vaikų namų duona jai pasirodė geresnė nei italų glėbys.
„Tie globėjai nebuvo labai geri, jie buvo labai griežti. Kaip jie pasakydavo, taip ir turėdavo būti. Jie man nieko neleisdavo paimti – jei žmonės atnešdavo kokių saldainių, jie labai pykdavo, jei aš kažką paimdavau.
Skridau iš viso pas juos šešis kartus – vasaromis ir žiemos metu. Tačiau man visai pas juos nepatikdavo - kai po pirmo karto grįžau į Lietuvą, iškart pasakiau, kad man ten nepatinka, tik niekas manęs nesiklausė.
Bet aš vis tiek turėjau pas juos važiuoti, o kiekvieną sykį, kai ten nuvažiuodavau, būdavo smurto : neiššluoju kambario tinkamai, gaudavau per veidą ar už rankos griežtai sugriebdavo. Daug grubumo ten sulaukiau“, - pasakojo mergina.
Galiausiai, po šeštojo karto, kai pas italus buvo kartu su sese, kuri taip pat matė grubų globėjų elgesį, grįžusi į Lietuvą Evelina pasakė, kad daugiau ten nebevažiuos.
Gyvenimas vaikų namuose
Po kurio laiko Evelina vėl buvo patekusi pas tetą, kadangi nebenorėjo būti vaikų namuose – ten Evelina jausdavosi nepalaikoma.
„Man labai trūko to, ką dažniausiai kiti gaudavo, o aš ne: jausdavausi išskirtinė, kad man jokio dėmesio neskirdavo, nepritapau ten. Todėl vėl buvau pakliuvusi pas tetą, pasiėmusią mane globai. Po to visgi vėl teko grįžti į vaikų namus, nes pas mano tetą atsirado kitas draugas, kuris gėrė ir vėl ranką kėlė. Todėl turėjau vėl grįžti į vaikų namus, ir ten buvau iki pilnametystės“, - kalbėjo mergina.
Reikia pagalbos įsikuriant
Gegužę, kai Evelinai suėjo 18, mergina iš vaikų namų išėjo – laimei, patiko į vienos geranoriškos šeimos rankas.
„Prieš dvejus metus susipažinau su viena labai malonia šeima, kurie mane geranoriškai priėmė, nes pas tetą, kuri turi naują draugą, tikrai negalėjau grįžti“,- kalbėjo ji.
Išeidama iš vaikų namų Evelina gavo kelis tūkstančius eurų ir planuoju pirkti butą Rokiškio rajone, tačiau jame yra tik dušas ir tualetas – merginai reikia visų baldų.
„Man labai reikėtų žmonių pagalbos įsikūrimui – baldais. Jeigu vien šaldytuvas kainuoja virš 300 eurų, o man įsikūrimui telieka 400 eurų, tai nelabai įmanoma įsikurti... Man reikia ir lovos, ir skalbimo mašinos – žodžiu, visų baldų“, - kalba Evelina.
Mergina sako pati nuo rudens keliaus toliau mokytis į Kauną, kad taptų virėja. Evelina sako norinti mokytis, kad užsitikrintų ateitį. Ir nors tuomet artimiausius metus Evelina negyvens savo naujame bute Rokiškyje, tačiau jį nusipirkti vis tiek nori, nes, kaip ji teigia, vėliau tokios puikios progos taip pigiai nusipirkti gyvenamą vietą gali ir nebūti.
Bendrauja tik su viena močiute
Šiuo metu, kalbant apie giminaičius, Evelina labiausiai bendrauja su savo mamos mama. Kai bandė susipažinti su kita močiute, ji, kaip sako mergina, užtrenkė jai duris prieš nosį, nieko nenorėdama apie ją daugiau žinoti.
„Su mama labai mažai bendraujame, kartą ar kelis į metus pasimatome. Su sese irgi ryšio beveik nėra nuo tada, kai ji išėjo iš vaikų namų. Yra dar ir kitų giminių, bet jie kituose miestuose. Tėtį savo gyvenime mačiau vos kelis kartus. Taip ir nepajaučiau nei mamos, nei tėčio meilės“, - kalbėjo mergina.
Kas gali padėti Evelinai įsikurti, susisiekite dėl pagalbos perdavimo per labdaros fondą „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“. Taip pat galima pervesti pinigus į fondo sąskaitą:
LT267300010142143000. AB bankas Swedbank, b/k 73000, su nuoroda “Evelinai”.
