REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žiema yra ne tik žavinga, bet ji taip pat gali kelti grėsmę namų augintiniams. Šaltas oras, gausus sniegas, šaligatviuose barstoma druska ir šalti vėjai gali sukelti įvairias problemas naminiam gyvūnėliui. Augintinių peršalimas ir kitos žiemos metu atsirandančios problemos tampa aktualios šiuo metų laiku, kai reikia ypatingo dėmesio ir rūpesčio, kad būtų užtikrinta jų gerovė ir saugumas.

Žiema yra ne tik žavinga, bet ji taip pat gali kelti grėsmę namų augintiniams. Šaltas oras, gausus sniegas, šaligatviuose barstoma druska ir šalti vėjai gali sukelti įvairias problemas naminiam gyvūnėliui. Augintinių peršalimas ir kitos žiemos metu atsirandančios problemos tampa aktualios šiuo metų laiku, kai reikia ypatingo dėmesio ir rūpesčio, kad būtų užtikrinta jų gerovė ir saugumas.

REKLAMA

Tad „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas pasakoja, kaip gyvūnus apsaugoti nuo kelio druskų keliamo odos dirginimo bei peršalimo.

Vyras sako, kad norint ištirpinti sniegą, išvengti eismo įvykių, užtikrinti žmonių saugumą, kelininkai ant šaligatvių privalo barstyti druską. Tačiau druskai patekus ir užsilikus gyvūno tarpupirščiuose, oda parausta, tampa pažeidžiama.    

„Sniegui tirpinti skirta druska yra agresyvi. Tad, kai gyvūnai vaikšto, druska patenka ant jų pėdučių ir pradeda graužti.   

REKLAMA
REKLAMA

Pamačius įvairiose vietose atsiradusius paraudimus, juos reikia kuo greičiau plauti su vandeniu. Grįžus iš lauko, visada rekomenduoju nuplauti augintinių letenas ir nuplovus gerai nusausinti“, – sako veterinaras.  

REKLAMA

P. Morkūnas pasakoja, kad druskos patekimas ant augintinio kūno – šiomis dienomis itin opi problema. Visgi vyro teigimu, dažniausiai atsiranda į rimtas problemas nepereinančios dermatologinės pasekmės.    

„Pagrindinė problema – tarpupirščiuose užsilikusi druska. Ji kaip ir sniegas prilimpa prie pėdučių, o vėliau prasideda dirginimo procesas.  Kai kurie žmonės pasirenka savo augintiniams nupirkti batukus. Tačiau dažniausiai juos deda mažiems gyvūnams ir pratina nuo mažų dienų.  

Gyvūnai puikiai adaptuojasi, kojytės nešąla, bet reikia nepamiršti, kad drėgmė taip pat laikosi kojose. Tad su batukais nereikėtų per ilgai piktnaudžiauti ir derėtų prisiminti, kad juos galima dėti kaip alternatyvą, jei tai gyvūnui nesukelia daug streso ir diskomforto“, – pasakoja P. Morkūnas.  

REKLAMA
REKLAMA

Augintinių peršalimas – ne reta problema

Veterinaras sako, kad  kita žiemos laikotarpiu aktuali problema – augintiniai valgo daug sniego.   

„Kaip tik turėjau pacientą, kuris buvo sveikas ir džiaugdamasis pirmuoju sniegu jo privalgė. Jeigu su augintiniu dažnai laiką leidžiame namuose, jis sunkiai toleruoja atšiauresnes žiemos sąlygas ir suserga.  

Gyvūnas kaip žmogus turėtų nešioti striukę. Tie, kurie mažiau pripratę būti lauke, yra labiau pažeidžiami orų permainoms, šalčiams.  

Šeimininkai daro klaidas, per ilgai su augintiniais būdami lauke ir tada prasideda peršalimo problemos: sloga, čiaudulys, kosulys“, – sako P. Morkūnas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek laiko rekomenduojama su augintiniu būti lauke?  

Veterinaras sako, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko su augintiniu leidžiate lauke. Vyro teigimu, jei oras svyruoja tarp –5, –7 laipsnių, lauke galite būti valandą ar pusantros – jei tai nėra stovėjimas vienoje vietoje.   

O jeigu lauko temperatūra pasiekia – 20 ir daugiau laipsnių, tada pasivaikščiojimas turėtų trukti griežtai ne daugiau nei 10–15 minučių.   

„Tai priklauso nuo sąlygų, kuriomis gyvūnas gyvena. Jeigu jis visą žiema gyvena lauke – šalčio nebijos, nes turi poplaukį ir yra užsigrūdinęs. Jei gyvūnas būna namuose, jo organizmas patekęs į dvigubai mažesnę temperatūrą, gali patirti šoką.   

REKLAMA

Sušalus gyvūnui ir susitraukus jo kraujagyslėms, toks pasivaikščiojimas gali baigtis mirtimi“, – įspėja veterinaras.  

Augintinių peršalimo simptomai  

P. Morkūnas sako, kad dažniausiai susirgęs gyvūnas pradeda kosėti arba atsisako valgyti. Veterinaro teigimu, šeimininkas savo gyvūną jaučia ir pažįsta, tad jei jis atsisako valgyti, daugiau guli, dreba, tai gali reikšti, kad gyvūnas per ilgai buvo lauke ir yra sušalęs.   

„Sunerimti reiktų tada kai augintinis atsisako maisto, neužuodžia – tai gali simbolizuoti, kad prasideda rimtesnės problemos. Tada reikėtų kreiptis į kliniką, padaryti kraujo tyrimus ir pažiūrėti ar nereikalingas medikamentinis gydymas.  

REKLAMA

Peršalimo ligas stengiuosi gydyti be antibiotikų – juos skiriu tik tada, kai atlikus kraujo tyrimus pamatome, kad yra prasidėjusi bakterinė infekcija“, – sako vyras.  

Paulius Morkūnas ramina, kad atsiradusi sloga be jokių išskyrų, nerimo neturėtų kelti. Svarbiausia, kad kvėpavimo takai nebūtų apsunkinti ir gyvūnas galėtų gerti, valgyti bei užuosti.   

„Jei augintinis valgo, tai reiškia, kad kvėpavimo organai yra neapkrauti. Kartais labai pergyvename, bet kai mes sergame paprasta sloga, dažniausiai į gydytoją nesikreipiame, nes žinome, kad greitai atsistatysime – taip pat ir gyvūnai.  

Jeigu mes jiems užtikriname geras namų sąlygas, sloga dažniausiai praeina savaime“, – pataria veterinaras P. Morkūnas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų