Gripas – pavojus ir šunims
Jeigu iki šiol manote, kad geriausi žmogaus draugai gripu neserga – klystate. Šunys kaip ir jų šeimininkai sloguoja, serga gripu ar plaučių uždegimu. Kaip pažymi Lietuvos kinologų draugija, žiemą labiau reikėtų saugoti senyvo amžiaus ir jautresnius šalčiui augintinius, nes jų imuninė sistema nėra tokia stipri kaip jaunų ar fiziškai aktyvių gyvūnėlių.
Pirmieji peršalimo simptomai pasireiškia augintinio apetito stoka, karščiavimu, vangumu, kosčiojimu ar išskyromis iš nosies. Pastebėjus šiuos simptomus, patariama nedelsiant kreiptis į veterinarą.
Dažniausiai temperatūrai nukritus žemiau 10 laipsnių šalčio, stengiamės savo augintinius vedžioti kuo trumpiau, bijodami, kad jie sušals. „Didžiausias pavojus augintiniams yra ne šaltis, o drėgmė“, – sako veterinaras Paulius Šėvelis. Šunys sušlampa ne tik rudenį, pliaupiant lietui, bet ir žiemą išsivolioję sniego pusnyje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nieko tokio – pasipurtys ir išdžius. Tačiau esant šaltam orui, drėgnas ar šlapias gyvūno kailis gali tapti rimta susirgimo priežastimi. Tokiomis sąlygomis ir žmogus, ir gyvūnas gali lengvai peršalti ir susirgti gripu ar net plaučių uždegimu. „Po pasivaikščiojimo lauke šlapią augintinio kailį privalu kuo sausiau iššluostyti, kad greičiau išdžiūtų“, – akcentuoja specialistas.
Šunų rūbeliai: būtinybė ar mada?
Paklaustas apie tai, ar būtina rengti keturkojus augintinius žiemą, veterinaras pasakojo, kad tai priklauso nuo gyvūno fizinio aktyvumo ir fiziologinių savybių. Apranga rekomenduotina, jei norite būti užtikrinti, kad padarėte viską, jog jūsų gyvūnas išvengtų galimybės susirgti.
Rinkdami aprangą augintiniui, atkreipkite dėmesį, kad būtų uždengta augintinio krūtinės ląsta ir papilvė. Tam tinka liemenės, kombinezonai, nertiniai. Aprengti trumpaplaukiai šunys bus apsaugoti nuo šalčio, o ilgaplaukiai augintiniai – nuo drėgmės.
Fiziškai aktyviems gyvūnams apranga nėra būtina, nes nuolatinis judėjimas užtikrina raumenų darbą ir išskiriamą šilumą. Jeigu jūsų augintinis yra senas, pasyvus ar neturi povilnio, kaip jorkšyro terjerų veislės šuniukai, apranga jiems yra būtina.
Rinkdami aprangą augintiniui, atkreipkite dėmesį, kad būtų uždengta augintinio krūtinės ląsta ir papilvė. Nick HARRIS nuotr.
Sniegas, ledas ir druska
Visi žinome, kad druska kenkia avalynei, bet neavint batų nukentėtų mūsų kojos. Šunys, kitaip negu žmonės, neturi batų, kurie apsaugotų letenas nuo druskos, sniego ar ledo. Todėl slidžiuoju metų laiku druska barstomi šaligatviai gali tapti rimtu išbandymu šeimininkams ir jų augintiniams.
Veterinaras P. Šėvelis pataria atkreipti dėmesį į augintinio letenas po pasivaikščiojimo lauke. Jeigu keturkojis buvo vedžiojamas snieguota gatve, kuri galėjo būti pabarstyta druska, tarp augintinio letenos pagalvėlių susikaupia sniego, druskos ir žvyro mišinys, kuris šaldo letenėles ir neleidžia joms išdžiūti. Grįžę į namus, augintinio letenas nuplaukite šiltu vandeniu ar nuvalykite servetėlėmis. Jeigu šuns letenėlės pradeda skilinėti, patepkite pagalvėles apsauginiu aliejumi, žuvų taukais ar vašku.
Druska pavojinga ne tik letenėlėms, bet ir šunų nosims. Jeigu įmanoma, neleiskite augintiniams rausti sniego, kuris gali būti sumaišytas su druska, nes tai neigiamai veikia keturkojų nosies gleivinę. Jei to išvengti nepavyko, grįžę į namus, šuns nosies ertmę plaukite šiltu vandeniu, o esant sutrūkimams, patepkite aliejumi suvilgyta vata.
Žiemą reikėtų atidžiau vaikščioti ledu ar vietose, kuriose jo gali būti, nes pavojus dėl traumų iškyla ne tik jums, bet ir augintiniui. Jis kaip stiklas gali supjaustyti augintinių letenėles, kojas, o rausdami sniegą šunys gali susipjaustyti snukutį. Sužeistas vietas reikia išplauti ir taip pat patepti aliejumi.
Jeigu turite specialų apavą keturkojui bičiuliui ar ketinate jį pirkti, įsitikinkite, kad jis pagamintas iš tinkamos medžiagos. Pasak specialisto, apavas, pagamintas iš gumos, labiau kenkia augintiniui nei jį apsaugo. Iš guminio pluošto pagaminti šunų bateliai, kaip ir guminiai batai, traukia ir sulaiko šaltį, todėl gyvūno letenėlės ne tik nebus šildomos, bet atvirkščiai – nuolatos šals. Veterinaras pataria rinktis kailiuką viduje turinčius šunų batelius, kurie apsaugotų letenas nuo šalčio, ar, prieš einant į lauką, patepti jas specialiu vašku.
Nagai – lyg aukštakulniai
Norint išvengti letenų traumų žiemą, būtina karpyti augintinių nagus. Tokiu būdu augintinis bus priverstas statyti leteną ant pagalvėlės ir nelaužys letenėlių. Ilgus nagus turinčius augintinius veterinaras P. Šėvelis prilygina moterims, avinčioms aukštakulnius batus žiemą. Esant ilgiems nagams, augintinių letenėlės riečiamos į viršų ir laužiami keturkojų pirštai. Tuo metu statant letenas ant pagalvėlių, augintinis gali judėti stabiliai ir sumažina traumų galimybes.
Istolethetv nuotr.
Šiaudai geriau nei audinys
Žiemą ir rudenį svarbu užtikrinti lauke laikomų šunų gerovę. Nukritus lauko temperatūrai, voljeruose ir būdose gyvenančius keturkojus reikėtų maitinti šiltu, kaloringu ėdalu. Taip pat verta padidinti duodamo ėdalo porcijas, nes dalis energijos išeikvojama organizmo šildymui. Ne mažiau svarbu pasirūpinti būdos apsauga nuo šalčio ir drėgmės. Tam specialistas rekomenduoja naudoti šiaudus. Jie geriausiai atstos šiltą paklotą būdoje, nes dėl susidariusių oro tarpų šiaudai veikia kaip izoliacinė priemonė nuo šalčio. Jokiu būdu į būdą neklokite medžiaginio audinio. Nes šlapiu oru jis taps drėgnas ir taip šaldys gyvūną. Pašnekovas taip pat pataria būdos perdangą uždengti kokiu nors guminiu pluoštu, taip apsaugant augintinį nuo drėgmės, sniego ar vėjo, kurie gali patekti per būdoje esančius plyšius.
Grūdinkite augintinius
Tai vienas veiksmingiausių prevencinių būdų prieš peršalimą ne tik žmonėms, bet ir šunims. Žinoma, tai nereiškia, kad turite maudyti augintinį po kontrastiniu dušu ar girdyti imbierine arbata. Staigiai atvėsus orams, pakaks palaipsniui ilginti šuns vedžiojimo šaltame ore laiką. Jeigu vieną dieną lauke pabuvote dešimt minučių, kitą pasivaikščiokite penkiomis ilgiau. Taip nuo peršalimo ligų apsaugosite ne tik mylimą augintinį, bet ir save.
Jurga ANDRULYTĖ
