Lietuvos vandenis dažniausiai skrodžia perdirbti arba panaudoti užsienietiški keleiviniai laivai. Pamatyti lietuvių gamybos keleivinį laivą – tikras įvykis. Jurbarke jau antra vasara tokį laivą galima ne tik pamatyti, bet juo pigiai iš Jurbarko Nemunu nuplaukti į Nidą.

Norinčiųjų plaukti daugėja

Šį greitaeigį laivą suprojektavo ir su kitais keliais entuziastais pastatė vienas iš laivo kapitonų Algimantas Lužas. Jis neslepia, kad užsiimti šiuo verslu jį ir jo kolegas paskatino entuziazmas, noras atgaivinti vandens turizmą. Vis dėlto šis verslas nėra jų pragyvenimo šaltinis, greičiau pomėgis. „Jei neturėčiau pagrindinio darbo, ko gero, neišgyvenčiau“, – juokavo kapitonas, sausumoje dirbantis mechaniku.



Jurbarkietė Roberta visai neseniai sužinojo, kad iš Jurbarko į Nidą galima nukeliauti laivu. Laivas iš Mituvos mažųjų laivelių prieplaukos išplaukia apie 7 valandą ryto ir sugrįžta tos pačios dienos vakare. Roberta iki tol Nidoje nėra buvusi. Galėjo keliauti autobusu, tačiau išvyka laivu jai pasirodė patrauklesnė ir įdomesnė, mat ruošėsi plaukti su 5 metų dukrele. Be to, paskaičiavo, kad plaukti į Nidą laivu pigiau nei važiuoti autobusu. Kelionė laivu kainuotų 80 Lt (į abi puses), o autobusu – apie 100 Lt.

Pasirodo, greitaeigis laivas Iš Jurbarko į Nidą keleivius plukdo jau nuo praėjusios vasaros. „Pernai visai nesireklamavome. Nežinojome, kaip mums seksis“, – sakė vienas iš laivo kapitonų Algimantas Lužas. Keleivių netrūko. Šią vasarą norinčiųjų plaukti sulaukia dar daugiau, ypač daug jų savaitgaliais. Poilsio dienomis laivu, kuriame telpa 30 keleivių, plaukti norėtų per 100 žmonių, o darbo dienomis – kur kas mažiau. Laivu plaukia ne tik jurbarkiškiai. Keleivių yra iš Tauragės, Šakių, Kauno, Vilniaus ir svečių šalių. Plaukia ne tik mamos su mažais vaikais. Laivą užsisako abiturientai, giminės jubiliejams ar susitikimams švęsti. Pasak A.Lužo, tokių proginių reisų šį sezoną yra daugiau. Tiesa, turistus iš užsienio pradėjo plukdyti tik šiais metais.

REKLAMA

Anot A.Lužo, dviem asmenims plaukti laivu iš Jurbarko į Nidą pigiau nei važiuoti automobiliu. „Mašina keliauti pigiau nei plaukti mūsų laivu, jei važiuoja keturi asmenys“, -–sakė kapitonas. Be to, laivas Nidą pasiekia greičiau nei automobilis. Laivo kapitonai tai išsiaiškino rimtose lenktynėse, kuriose dalyvavo laivo kapitonai. Keleivinis laivas iš Jurbarko į Nidą atplaukė 40 minučių anksčiau nei į ją atriedėjo automobils.

Laivą suprojektavo kapitonas

Keleiviai nė neįtaria, kad plaukia greitaeigiu laivu, kurį suprojektavo ir su entuziastais pastatė laivo kapitonas. „Jie mano, kad laivas pirktas užsienyje. Keleiviai neklausia, o mes nesigiriame, kad patys pastatėme. Jei pradėtume pasakoti, visi nusigąstų. Galvotų, kad gali nuskęsti“, – juokavo jis. Laivą suprojektavo pats A.Lužas. Projektuojant ne viskas sekėsi taip sklandžiai kaip tikėjosi. „Laivo dalį, kuri liečiasi su vandeniu, suprojektavau per kelias dienas, o su viršutine dalimi, laivo dizainu vargau metus. Sunkiausia yra suteikti laivui norimą formą“, – prisipažino A.Lužas. Anot jo, laivo projektavimas yra nesibaigiantis procesas. Projektą tenka perdaryti statant laivą. „Laivo galas iki šiol nepabaigtas. Toks, koks jis yra, mums netinka, tad plaukiodami dar lipdėme. Važiavau į Lenkiją fotografuoti laivų galų. Laive yra ką tobulinti iki šiol“, – šypsojosi jis.

Laivas skirtas plaukioti tik upėmis. Jam pastatyti prireikė per 100 tūkst. Lt. Laivas teplaukioja antrą sezoną – nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo. Po 15–20 plaukiojimo metų laivas išeina į pensiją.

Tuos keleivius, kurie bijos plaukti lietuvių gamybos laivu, A.Lužas skuba nuraminti. Po laivo deniu sudėti putplasčio blokai. Jei kitas laivas atsitrenktų ir pramuštų bortą, mūsiškis neskęstų, o plūduriuotų.

Ieško pinigų naujam laivui

Iš Jurbarko į Nidą plaukiojantis greitaeigis laivas – ko gero, vienintelis tokio dydžio keleivinis laivas Lietuvoje. Mat jis statytas specialiai keleiviams plukdyti. Pasirodo, daug kas žvejybinį laivą ar nedidelę gelbėjimo valtį perdaro į keleivinį laivą. Anot A.Lužo tokių laivų galima pamatyti ir Kuršių mariose. „Va ir šalia mūsų laivo stovi iš gelbėjimo valties perdirbtas laiviukas, skirtas šeimyniniam poilsiui“, – sakė jis. Keleivinių laivų statyti neapsimoka, nebent eksportui. A.Lužas mano, kad lietuviams labiau reikėtų ne keleivinių, o šeimyniniam poilsiui skirtų laivų. „Savaitgalį verta ne į sodą eiti ravėti braškių, o čiupti meškerę, sėsti į laivą ir plaukti', – sakė jis. Pastatyti naują šeimyninį laivą kainuotų daugiau kaip 25 tūkst. Lt, vien variklis atsieitų apie 10 tūkst. Lt.

REKLAMA

A.Lužas tikisi, kad dabartinis keleivinis laivas per 8 vasaras jiems atsipirks ir uždirbs pinigų naujam laivui. Kapitonas šį projektą paruošęs jau gana seniai. Anot projektuotojo, naujas laivas bus didesnis, greitesnis, su baru, šiuolaikiškesnio interjero ir be dabartinio laivo trūkumų. „Galiu pasakyti tiek: su anuo paplaukiojęs, į šį lipti nesinorės“, – šypsojosi jis.

Laivui pastatyti reikia pinigų. Entuziastas domėjosi galimybe jų gauti iš Europos Sąjungos paramos, tačiau vėliau tokių planų atsisakė. „Jei mums reikia 200 ar 300 tūkst. Lt, neapsimoka prašyti ES paramos. Kad apsimokėtų tartis, reikia turėti milijoną. Per daug biurokratizmo, suvaržymų“, – įsitikinęs jis. A.Lužas laukia pagalbos iš privačių rėmėjų, tačiau ne bet kokių. „Tokiu verslu turi užsiimti entuziastai. Nenorėčiau čia matyti piniguočių, kuriems Dievas – pinigai. Rėmėjai turi mylėti tą darbą“, – kalbėjo verslininkas. Vienas iš entuziastų – vilnietis laivo savininkas ir kapitonas Rimvydas Tautoraitis.

Išėjęs į pensiją statysis laivą

A.Lužas neslepia, kad jam pačiam labiau patinka laivus statyti, o ne plaukioti. Jis nebūtų ir šiuo keleiviniu laivu plaukiojęs. „Kolegos privertė, – šypsosi jis. – Jie plaukiojo mažais laiveliais. Trūko pasitikėjimo plaukti didesniu.“


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų