Vien Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) pernai jos prireikė keliems šimtams pacientų. Kaip pastebi gydytojai, nors šiuolaikinėje praktikoje vis plačiau naudojami farmacijos kompanijų gaminami vaistai, daugeliu atvejų tinkamas gydymas be šviežiai šaldytos plazmos būtų neįmanomas.
NKC duomenimis, per 2024 metus iš donorų paaukoto kraujo iš viso buvo atskirta virš 70 tūkst. maišelių kraujo plazmos. Gydymo įstaigoms pristatyta 1440 litrų kraujo plazmos, o 28 tūkst. litrų, kuri nepanaudota Lietuvos pacientų gydymui, buvo parduota tarptautinėms farmacijos bendrovėms bei gautos pajamos sėkmingai investuotos į kraujo donorytės skatinimą šalyje, rašoma pranešime spaudai.
Vienas iš produktyviausių panaudojimo būdų
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, traumų ir lūžių gydymas medicinoje, panaudojant kraujo plazmą, yra vienas iš produktyviausių šio kraujo komponento panaudojimo būdų, šalia medikamentų gamybos, plastinės chirurgijos.
Pasak jo, kraujo komponentų poreikis šalies gydymo įstaigose išlieka didelis nepriklausomai nuo metų laiko. Tiesioginis kraujo komponentų tokių kaip kraujo plazmos panaudojimas yra labai svarbus, nes padeda gydyti sudėtingas ligas.
„Pirmiausia norime padėkoti esamiems kraujo donorams už jų geraširdiškumą ir aktyvumą. Taip pat skatiname ir visus kitus nelikti abejingais bei užsukti į artimiausią kraujo donorystės padalinį paaukoti kraujo. Atvykdami paaukoti kraujo užtruksite vos keliasdešimt minučių, bet padarysite didžiulį darbą. Mat, pavyzdžiui, kraujo plazma padeda sklandžiai gydyti kraujo krešėjimo faktorių trūkumą, įvairius kraujo krešumo sutrikimus, gausų kraujavimą ir kitas sudėtingas būkles“, – pabrėžia NKC direktorius.
Saulius Vosylius: daugeliui pacientų gydymas būtų labai sudėtingas
Viena iš gydymo įstaigų, kuriai NKC tiekia kraujo plazmą bei kitus kraujo komponentus yra Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).
RVUL skaičiuoja, kad 2024 metais, ligoninėje buvo atlikta 700 vienetų šviežiai šaldytos plazmos transfuzijų – tai medicininės procedūros, kurių metu žmogui per veną suleidžiama kraujo plazma.
Pasak RVUL anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovo prof. dr. Sauliaus Vosyliaus, šviežiai šaldytos plazmos transfuzijoms naudojimas per pastarąjį dešimtmetį kiek sumažėjo, nes klinikinėje praktikoje pradėti naudoti farmacijos kompanijų gaminami kraujo krešėjimo faktorių koncentratai.
Vis tik, kaip akcentuoja S. Vosylius, ateityje šviežiai šaldytos plazmos poreikis ir toliau išliks.
„Kraujo krešėjimo faktorių koncentratus galima greičiau ir lengviau paruošti skyrimui, jie turi ilgesnį galiojimo terminą, patogiau saugomi ir naudojami. Kita vertus, šviežiai šaldytos plazmos poreikis klinikinėje praktikoje ateityje vis tiek išliks nemažas, nes kai yra įvykęs ar vyksta masyvus kraujavimas ir būtina atstatyti netenkamą kraujo tūrį, neužtenka papildyti vien tik atskirais krešėjimo faktoriais“, – pasakoja jis.
S. Vosylius taip pat pabrėžia, kad visiškai neturint šviežiai šaldytos plazmos, tinkamas gydymas daugeliui pacientų būtų labai sudėtingas.
„Kraujo plazmos poreikį dalinai būtų galima sumažinti skiriant krešėjimo faktorių koncentratus – protrombino komplekso, fibrinogeno, o netektą kraujo tūrį papildant kitais infuzuojamais tirpalais. Vis tik, dėl tokios neoptimalios taktikos, tikėtina, atsirastų kitų sunkių komplikacijų rizika“, – sako RVUL gydytojas.
Kaip po kraujo plazmos transfuzijų dažniausiai jaučiasi pacientai ir ar visais atvejais visiems ji yra tinkama?
„Šviežiai šaldyta plazma transfuzijai pacientui parenkama pagal jo ir donorinio kraujo grupių (ABO) suderinamumą. Pacientui transfuzuota plazma įprastai tiesiogiai nedaro įtakos savijautai, retai gali pasitaikyti alerginių reakcijų. Paciento būklė ir jos sunkumas prieš transfuziją, priežastys dėl ko reikėjo plazmos transfuzijos nulemia tiesiogiai plazmos transfuzijos veiksmingumą“, – pasakoja S. Vosylius bei priduria, kad specialių rekomendacijų po plazmos transfuzijos nėra, tačiau pagal numatytas bendrąsias taisykles yra stebimi paciento gyvybinių funkcijų rodikliai.
NKC primena, kad kraują gali aukoti visi sveiki 18–65 metų gyventojai: vyrai – iki 6 kartų per metus, moterys – iki 4. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), bei kitomis sunkiomis lėtinėmis, pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. Priešingu atveju kyla pavojus pacientui užsikrėsti.
NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
