Stingdantis šaltis nepalieka kitos išeities – vandens paukščiai ima būriuotis dešimtimis ar net šimtais. Ne vieną toks vaizdas gali net išgąsdinti, tačiau gamtininkas sako – tai nieko neįprasto.
Vaizdas stebina, tačiau toks paukščių susibūrimas – nieko neįprasto
Su naujienų portalu tv3.lt užfiksuotu vaizdo įrašu pasidalinti sutikęs L. Vasiliauskas pažymėjo, kad būriai ančių ir gulbių užfiksuoti Kaune, Nemune, netoli vadinamojo „Heso“, t. y. Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (HE).
„Dar taip nebuvau matęs“, – rašė vyras, kurio vaizdo įrašas sulaukė virš septynių tūkstančių „patinka“ paspaudimų ir virš 500 persidalinimų.
Toks vaizdas, nors kai kuriems ir gali atrodyti neįprastas, kaip naujienų portalui tv3.lt teigia gamtininkas, biologas Mindaugas Kirstukas – natūralus ir nėra neįprastas.
„Neįprasto nieko nėra. Kuo daugiau šąla, tuo mažiau atviro vandens ir kuo mažesnis plotas, tuo daugiau paukščių susirenka ir jie suskrenda natūraliai į tokias vietas“, – sakė pašnekovas.
Specialisto teigimu, anksčiau buvo įprastos žiemos, kai paspausdavo -10–-20 laipsnių šaltis, tad šioje Kauno vietoje visad susidarydavo paukščių santalkos. Juolab, kad Lietuvoje žiemojančių paukščių netrūksta, jų skaičiuojama tūkstančiais.
Vien Kaune, Nemuno ir Neries upėse, kaip anksčiau socialiniuose tinkluose skelbė Lietuvos ornitologų draugija, sausio 17 dieną organizavusi Lietuvoje žiemojančių paukščių apskaitą, buvo suskaičiuoti 16 433 žiemojantys paukščiai, daugiausia – didžiųjų ančių ir klykuolių.
Tad šiemet vėl sulaukus išties šaltos žiemos, paukščiai susitelkė dideliais būriais ten, kur turi galimybę žiemoti esamomis sąlygomis.
„Kadangi šalčio daug ir kai užšąla vandens telkiniai atviri visi, lieka kažkokios properšos arba kažkokios atkarpos upių, kaip pavyzdys, Nemunas žemiau Kauno HE, tie paukščiai tokiose vietose ir koncentruojasi dėl to, kad kitų vietų vandens paukščiams, kur plaukiot ir maitintis, realiai ir nėra, kaip kad labai ribotas vandens telkinio plotas, kuriame jie visi ir susirenka“, – aiškino biologas.
Jis taip pat pastebi, kad vieta žemiau Kauno HE turbūt nuo pat jos pastatymo yra viena svarbiausių paukščių žiemaviečių – rasime mažai vietų, kur yra toks didelis atviro vandens plotas, neužšalantis net vyraujant didelei minusinei temperatūrai.
Lesinti paukščius per šalčius galima, bet būtina tai daryti tinkamai
Taip pat, kaip priduria pašnekovas, įtakos gali turėti ir tai, kad žmonės maitina paukščius. Ši tema kelia daug diskusijų – lesinti paukščius žiemą ar ne, padėti sumažėjus maisto šaltinių kiekiui ar leisti gamtai tvarkytis pačiai.
Biologas sako – ši tema labai plati ir turi įvairių niuansų, o jei pasirenkama lesinti paukščius žiemą, tai svarbu daryti tinkamai, žinant, kas tinka paukščių maitinimui, o kas ne:
„Jeigu žmonės žino, ką daro, žino, kaip galima padėti, pasiskaito ornitologų rekomendacijas, literatūrą kažkokią, elementariai pasidomi – galima teisingai maitinant tai daryti.“
Žinodami, ką darome, tinkamai parinkdami maistą, galime padėti vyraujant dideliems šalčiams, tačiau kartais norėdami padėti galime padaryti ir meškos paslaugą.
Kaip anksčiau TV3 žinioms sakė ornitologas Julius Morkūnas, paukščius tokią žiemą, kaip ši, lesinti net būtina. Ypač tuos, kurie turėjo išskristi į šiltuosius kraštus, bet dėl įvairių priežasčių pasiliko. Galima maitinti net batonu, tačiau tai neturėtų būti vienintelis maisto šaltinis.
„Pagal energijos kiekį, tai vienai gulbei per dieną maždaug reiktų energijos gauti tiek, kiek turi batonas. Tai arba vieną batoną, arba keturias saujas grūdų ir panašiai, kartu su kokiomis nors daržovėmis“, – aiškino ornitologas J. Morkūnas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
