• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien, vasario 3 d., Lietuvoje minima Šv. Blažiejaus, Linų diena. Šią dieną lietuviai nuo seno šventino linus.

Šiandien, vasario 3 d., Lietuvoje minima Šv. Blažiejaus, Linų diena. Šią dieną lietuviai nuo seno šventino linus.

REKLAMA

Pašventinti linai buvo dedami ant aukuro, prašant gero derliaus. Linų sruoga buvo sukama ant eglės ar kadagio šakelės. Eglė ir kadagys – nuolat žaliuojantis augalas, todėl jis simbolizavo netrukus (pavasarį) prisikelsiančią gyvybę.

Tikėta, kad tokia linų sruoga saugo žmogų nuo nelaimių ir ligų. Sušalus, sruogą vyniodavo ligoniui ant kaklo.

REKLAMA
REKLAMA

Šv. Blažiejaus, Linų dienos reikšmė 

Daug gydomųjų savybių turi linų sėmenys. Sėmenų nuoviras gali pagelbėti sergant skrandžio ligomis (gydo net opaligę), astma, bronchitu, tuberkulioze, plaučių uždegimu. Linų sėmenyse yra daug kalcio, fosforo, kalio, vitaminų C, E , B.

REKLAMA

Omega-3 rūgštys apsaugo organizmą nuo per didelio cholesterolio kiekio, reguliuoja kraujospūdį.

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Blažiejaus varduvėmis. Linai pradėti šventinti bažnyčiose.

Šv. Blažiejus – gydytojas, kilęs iš Kapadokijos (Mažoji Azija). Jo šventės metu atliekama „gerklės palaiminimo“ apeiga, paliečiant gerklę dviem sukryžiuotom žvakėm arba patepant palaimintu aliejumi. Tai simbolizuoja pasakojimą apie šv. Blažiejų, kuris išgelbėjo berniuką, kuriam gerklėje buvo įstrigusi žuvies ašaka.

REKLAMA
REKLAMA

Šv. Blažiejus buvo vyskupas, manoma kad valdė Sebastės bendruomenę Armėnijoje. Mirė nukankintas apie 316 m.

Kokie būsimi orai laukia?

Vakar naujienų portalui tv3.lt apie artėjančius žiemos orus papasakojo etnologas Libertas Klimka. Pasiteiravus pašnekovo apie tai, kokius būsimus orus rodo vakar minėta Grabnyčių diena, jis paaiškino, kad džiugių žinių neturi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak L. Klimkos, pavasario sulauksime dar negreitai, o apie tai liudija zylutės.

„Nuo Grabnyčių zylutės pradeda kalti žagres. Tai reiškia, kad paukšteliai tampa aktyvūs, ieško maisto, atskrenda į žmonių sodybas, pradeda stuksenti snapeliu į langą, prašo lesalo.

Visgi, įdomu, kad šiemet nei pas mane mieste į lesyklėlę neatskrenda zylutės, nei kaime, kur dukra gyvena, jų nesimato. Tad čia požymis, kad negreit bus pavasaris“, – pasakojo jis.

REKLAMA

Etnologo teigimu, apie tokias prognozes bylojo ir Pusiaužiemio diena, kurios metu pasivaikščioti po mišką barsukas taip ir neišlindo.

Jis taip pat siūlė pažvelgti į šios nakties orus – vietomis termometrų stulpeliai rodė žemiau nei 30 laipsnių šalčio. Pasak L. Klimkos, tai – ne atsitiktinumas.

„Kodėl šiąnakt buvo tokie dideli šalčiai? Mat šaltis sutapo su pilnatimi, kuri yra ypatinga – Sniego pilnatis. Kai yra pilnatis, be debesų, tai šalčiui labai palanki terpė formuotis.

O štai saulėta Grabnyčių antra dienos pusė rodo, kad dienos metu artimiausiu metu didelių šalčių neturėsime. Mes turėsime atlydžių, bet sniegas dar pasilaikys, dar gali ir pūgų būti, žiema dar niekur nesitrauks“, – paaiškino jis.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų