Atgaivinta pradininkės iniciatyva jau pasiekė reikšmingų rezultatų
Kasmet grožio sektoriuje pagaminama daugiau nei 120 mlrd. pakuočių, dauguma jų – iš plastiko, kuris vėliau atsiduria sąvartynuose arba vandenynuose. Ir nors žmonija labai stengiasi sumažinti savo poveikį planetai, be verslo pagalbos esminių pokyčių pasiekti neįmanoma. Iniciatyvos šiuo klausimu ėmėsi „The Body Shop“, sugrįžusi prie įkūrėjos padiktuotos filosofijos – dar 1976 m. Anita Roddick buvo viena iš pakartotinai užpildomos kosmetikos pradininkių.
Kompanijos sprendimas per 2021 m. prekybos taškuose globaliu mastu įrengti pakartotinio naudojimo produktų papildymo stoteles jau sutaupė beveik 4 t plastiko, o tai prilygsta per 170 tūkst. plastikinių buteliukų. Apsistoti ties šiais skaičiais neketinama – planuojama įrengti dar 400 stotelių ir iki metų pabaigos iš viso sutaupyti 25 t plastiko.
„Pastebime, kad beveik 1 iš 5 žmonių grįžta papildyti aliuminio buteliukus mėgstamais produktais. Tokį elgsenos pasikeitimą lemia etiškai mąstančių vartotojų augantis įsipareigojimas apsipirkti tvariau ir patogaus papildymo pasiūlymo prieinamumas. O mes visuomet siekėme savo klientams būti partneriais, galinčiais pasiūlyti komfortiškesnių, naujoviškesnių būdų mylėti save ir supančią aplinką“, – komentuoja „The Body Shop“ Lietuvos regiono vadovė Skaistė Tarvydienė.
Iki 2026 m. balandžio galimybę rinktis produktų papildymo paslaugą kompanija nori įdiegti daugumoje parduotuvių visame pasaulyje. Lietuvoje ją išbandyti galima Vilniaus prekybos centre „Panorama“, pasipildant 7 rūšių dušo želių, šampūno ir rankų prausiklio. Įsiklausant į naujovę išbandančių klientų lūkesčius, ateityje be pakuotės parduodamų priemonių asortimentas plėsis.
Patogus būdas tausoti aplinką atsiperka ir finansiškai
Papildymas – gaminių be atliekų pakavimo sprendimas, padedantis vartotojams gyventi pagal žiedinės ekonomikos principus. „The Body Shop“ kviečia juos puoselėti naudojant dailaus dizaino, iš 100 proc. perdirbto aliuminio pagamintus, daugkartinius mėgstamų priemonių buteliukus: patvarius, lengvai perdirbamus ir sukurtus pasitelkiant gerokai mažiau energijos nei reikia standartinių talpų gamybai.
Norint prisidėti prie kompanijos gaminių papildymo revoliucijos, tereikia minėtame prekybos centre esančioje parduotuvėje kartą įsigyti vieną iš „The Body Shop“ pakartotinio naudojimo talpų, pripildyti ją norimo produkto, o šį sunaudojus – talpą gerai išskalauti bei išdžiovinti. Sugrįžus priemonės papildymo mokėti reikės tik už buteliuko turinį.
Visuomenininkė Luka Lesauskaitė vadina save lojalia vartotoja, kuri patinkančiam produktui būna ištikima ne vienerius metus, ir prisipažįsta kurį laiką vis pagalvodavusi apie mylimų „The Body Shop“ gaminių papildymo paslaugą.
„Labai džiaugiuosi, kad nuo šiol nebereikės nuolat pirkti dušo prausiklio skirtingose pakuotėse. Kai laikas tapo toks svarbus, labai patogu, kuomet vienas žingsnis gali išspręsti daugybę klausimų: sutaupyti pinigų, tausoti aplinką, nesukant galvos dėl rūšiavimo. Galiausiai nebereikia apsikrauti daugybe buteliukų – juk vietos grožio priemonėms vonios kambaryje, ypač moterims, visuomet trūksta“, – šypsosi pašnekovė.
Paklausta, kodėl svarbu, kad grožio pramonės ir apskritai lyderiaujantys prekių ženklai kryptingai judėtų aplinką tausojančiu keliu ir drauge vestųsi vartotojus, L. Lesauskaitė kategoriška – daugybė globalių iššūkių priklauso nuo žmonių veiklos, vadinasi, mūsų rankose ir juos kontroliuoti.
„Nesiūlau iš esmės keisti gyvenimo, imtis drastiškų ir neretai nepatogių sprendimų, bet pagalvoti apie nedidelius pokyčius kasdienėje rutinoje tikrai privalome kiekvienas. Mažinti plastiko naudojimą, rūšiuoti šiukšles, turėti daugkartines gertuves, rinktis ekologišką buitinę chemiją ar panašiai praktiškai nereikalauja jokių pastangų. Tačiau būtent nuo to prasideda aplinkai ir pačiam žmogui naudingas tvarumas“, – svarsto „The Body Shop“ ambasadorė.
Jaučia pareigą konkrečiais veiksmais kelti tvaraus ir etiško grožio kartelę
Naujausioji pakartotinio kosmetikos priemonių papildymo stotelių iniciatyva – ne vienintelis grožio kompanijos būdas spręsti pramonėje masiškai naudojamos ir aplinką teršiančios medžiagos problemą.
„The Body Shop“ savo standartinių pakuočių gamybai pasitelkia perdirbtą plastiką iš Indijos, kur beveik trečdalis atliekų nesurenkama. Pagal specialią programą kompanija įsipareigoja remti ten gyvenančius plastiko „atliekų rinkėjus“, aprūpindama juos geresnėmis darbo sąlygomis bei sąžiningu atlygiu.
S. Tarvydienė įsitikinusi, kad verslai, norintys kurti artimesnį ryšį su visuomene, gerinti savo prekių ženklų reputaciją ir deklaruoti vertybes, kurios šiandien svarbios kaip niekada, turėtų visuose žingsniuose vadovautis kertiniu įsipareigojimu kelti tvaraus bei etiško grožio kartelę.
Jai antrina L. Lesauskaitė, mus supančius prekių ženklus, be kurių kasdienybę sunku įsivaizduoti, matanti kaip tvarumo vėliavnešius, ne tik kalbančius, bet ir edukuojančius konkrečiais pavyzdžiais bei veiksmais: „Pasikeitė laikai, kai verslo pagrindinis siekis buvo tik užsidirbti – šiandien stiprus prekių ženklas yra tas, kuris ne tik parduoda, bet ir galvoja apie pokytį, apie tai, kokią vertę kurią ir kaip gali prisidėti prie visuomenės įpročių formavimo.“
