Skubiai priimtas sprendimas šeimai atnešė ne tik finansinių išlaidų, bet ir skaudų nusivylimą priežiūros kokybe, tačiau galiausiai šeima rado vietą, kurią šiandien vadina antraisiais namais.
Kaip neapsirikti renkantis?
Kaip pasakojo kaunietė J. Jazbutienė, garbingo amžiaus sulaukusiam tėvui prireikus nuolatinės globos, šeimai teko skubiai ieškoti tinkamos įstaigos. Moteris susisiekė su keliolika globos namų, tačiau vienintelę laisvą vietą pavyko rasti už kelių šimtų kilometrų nuo namų.
Deja, ši patirtis tapo skaudžiu nusivylimu. Nors įstaiga buvo privati, o šeima už paslaugas mokėjo komercinę kainą, reali priežiūros kokybė, moters manymu, neatitiko lūkesčių.
„Iš išorės viskas atrodė labai gražu, tačiau kai tėtis atsidūrė ligoninėje paaiškėjo, kad priežiūra buvo labai prasta, teko gydyti jos pasekmes – susiformavusius odos pažeidimus“, – pasakojo pašnekovė.
Kaip pastebi Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Jonas Zelba, vietų trūkumas globos namuose apriboja šeimų galimybes rinktis. Skubiai ieškant vietos artimajam, ne visuomet lieka pakankamai laiko įvertinti ne tik įstaigos aplinką, bet ir teikiamų paslaugų kokybę.
„Kai artimajam prireikia nuolatinės globos, šeimos dažnai pirmiausia ieško vietos, kurioje jis galėtų apsigyventi kuo greičiau. Svarbu nepamiršti, kad globos namai tampa žmogaus kasdiene aplinka, kurioje jis gali praleisti ne vienerius metus.
Reikėtų įvertinti ne tik tai, ar įstaigoje yra laisvų vietų, bet ir kokias gyvenimo sąlygas ji siūlo. Kokybiškuose globos namuose išlaikomas gyventojų orumas, užtikrinamas privatumas, senjorams pritaikyta aplinka, pasirūpinama jų laisvalaikiu ir fizinės būklės palaikymu, artimieji kviečiami įsitraukti į įstaigos veiklą ir gali lankyti senjorus jiems patogiu metu be išankstinio derinimo.
Jei apie apsilankymą reikia pranešti iš anksto, tai pirmas signalas, kad verta pasidomėti daugiau“, – komentavo asociacijos vadovas.
Pasak J. Zelbos, svarbu, kad su gyventojais dirbtų ne tik slaugos ar socialinės priežiūros specialistai, bet ir užimtumo specialistai, kurie rūpintųsi emocine žmogaus sveikata, įtraukimu į įvairias veiklas, edukacinius užsiėmimus, reabilitacijos specialistų komanda, kuri užtikrintų, kad globos namų gyventojas kuo ilgesnį laiką išliktų savarankiškesnis. Tokias paslaugas teikiantys globos namai Lietuvoje jau galėtų būti vadinami pažangiais ir pavyzdiniais.
Jis taip pat pataria renkantis globos namus aplankyti kelias įstaigas, pabendrauti su jų darbuotojais ir pasidomėti, kokios priežiūros bei užimtumo galimybės siūlomos gyventojams. Be to, artimieji gali rinktis globos namus bet kurioje Lietuvos savivaldybėje – nebūtina apsiriboti ta, kurioje deklaruota senjoro gyvenamoji vieta.
Artimąjį lanko kasdien
Jūratės tėvui apsigyvenus „Gemma“ globos namuose Kaune, moteris pasakoja jį čia lankanti kasdien. Šie apsilankymai jai jau tapo kur kas daugiau nei galimybe pabūti su tėčiu – čia užsimezgė ir artimas ryšys su darbuotojais bei kitais senjorais.
„Manęs kartais klausia, kodėl čia atvažiuoju kiekvieną dieną. Atsakau paprastai – man čia patinka. Jei galiu, ne tik rūpinuosi tėčiu, bet ir pati įsitraukiu į kasdienes užimtumo veiklas, padedu, leidžiu laiką su čia gyvenančiais senjorais, kartu išeiname pasivaikščioti, klausausi jų pasakojimų. Su tėčiu taip pat stengiamės kuo daugiau laiko praleisti drauge – taip atrandu vis naujų dalykų ir iš naujo pažįstu savo tėtį“, – pasakojo J. Jazbutienė.
Moteris pabrėžia, kad ne mažiau nei aplinka ar gyvenimo sąlygos jai svarbus senjorų globos namuose dirbantis kolektyvas.
„Mano akimis, labai svarbu suburti gerą kolektyvą. „Marių namuose“ dirba nuoširdūs žmonės, kurie į savo darbą įdeda visą širdį. Man pačiai čia gera būti, nes matau, kaip rūpestingai jie prižiūri mano artimąjį. Šie namai tapo tarsi antraisiais namais ne tik jam, bet ir man“, – sakė J. Jazbutienė.
Pasak J. Zelbos, daugelis šeimų, svarstančių artimojo apgyvendinimą globos namuose, šios minties atsisako per anksti, manydami, kad globos namų kaina bus per didelė. Jeigu savivaldybė skiria ilgalaikę socialinę globą, senjoras moka 80 proc. pensijos ir 100 proc. jam skirtos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, o didžiąją likusios sumos dalį dažniausiai padengia savivaldybė.
„Patariame pirmiausia pasitarti su pasirinktų globos namų darbuotojais arba kreiptis tiesiai į savo savivaldybę ar seniūniją, kur įvertins senjoro poreikius ir paaiškins, kokią finansavimo dalį galima gauti“, – atkreipė dėmesį J. Zelba.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt




