Plačiau apie tai, kokią pagalbą gali gauti artimąjį slaugantys asmenys, naujienų portalui tv3.lt pasakojo socialinių paslaugų specialistė Justė Pocė.
Pašnekovė pažymi, kad artimojo slauga neturėtų automatiškai būti perkeliama ant šeimos narių pečių, kuriems tenka galvoti apie tai, jog teks atsisakyti dalies darbų arba visiškai išeiti iš darbo, atsisakyti ar koreguoti kitus dalykus gyvenime.
„Dažniausiai žmonės galvoja apie tai, kaip gauti paramą, ar galės nedirbti, gauti papildomas išmokas, bet Lietuvoje yra nemažai pagalbos formų.
Praktikoje matau – dažnai problema yra tai, kad žmonės nežino, kas jiems gali priklausyti ir kur dėl ko konkrečiai kreiptis, nes vienos paslaugos yra organizuojamos per sveikatos sistemą, kitos per savivaldybę, dėl išmokų ir socialinio draudimo reikia kreiptis į „Sodrą“, todėl šeimoms svarbu matyti visą bendrą vaizdą, o ne ieškoti tiktai vienos pagalbos formos“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Ambulatorinė slauga namuose ir pagalba buityje
Tad nuo ko viską pradėti? J. Pocė sako, kad pirmasis žingsnis visada yra įsivertinti, kokios pagalbos žmogui reikia: ar medicininės, ar pagalbos buityje.
Jei artimasis guli ligoninėje, dar jam ten esant pirmas žingsnis yra kreiptis į skyriaus socialinį darbuotoją, kad būtų sudarytas individualus planas, kaip ir kokią pagalbą galima gauti.
Detalizuodama, kokios paslaugos gali priklausyti, J. Pocė pirmiausia išskiria ambulatorines slaugos paslaugas namuose:
„Jeigu žmogui namuose reikia medicininės slaugos, pirmas kelias yra sveikatos priežiūros sistema, t. y. šeimos gydytojas, gydanti įstaiga, kurioje prisirašęs žmogus. To nereikėtų painioti su savivaldybės organizuojama socialine pagalba į namus.“
Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose yra medicininė pagalba. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams slaugos paslaugos namuose kompensuojamos valstybės.
Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, slaugos paslaugos namuose teikiamos pacientams, kuriems po operacijų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savimi – šiais atvejais poreikį nustato gydytojas.
Taip pat paslaugos apmokamos pacientams, kuriems pagal Sveikatos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną nustatytas mažas, vidutinis ar didelis slaugos poreikis.
Klausimynu nustačius slaugos poreikį, pacientui per kalendorinius metus esant mažam poreikiui apmokami 52 apsilankymai (laikina slauga), vidutiniam poreikiui – 156 apsilankymai (nenuolatinė slauga) ir dideliam poreikiui – 365 apsilankymai (nuolatinė slauga).
Dienos socialinė globa ir integrali pagalba namuose
Kitokią pagalbą galima gauti tais atvejais, kai asmeniui pagalba reikalinga buityje, pavyzdžiui, pasirūpinti maistu, apipirkti, atlikti namų ruošos darbus, rūpintis higiena.
„Tai jau yra pagalba į namus ir ji teikiama iki 10 valandų per savaitę, kai reikia tiktai truputį padėti buityje. Tokiu atveju atvyksta socialinis darbuotojas arba individualios pagalbos priežiūros darbuotojas, kuris gali suteikti pagalbą namuose“, – aiškino socialinių paslaugų specialistė.
Artimiesiems tai tampa didele pagalba – padedama pasirūpinti baziniais asmens poreikiais. Vis dėlto, jei pagalbos poreikis didesnis, pavyzdžiui, asmuo yra gulintis, galima kreiptis dėl socialinės globos.
Šios paslaugos trukmė yra ilgesnė nei socialinės pagalbos į namus ir, priklausomai nuo poreikių, gali apimti nuo 11 iki 70 valandų (išimtiniais atvejais) per savaitę:
„Dienos socialinė globa namuose gali būti teikiama nuo 11 iki 25 valandų per savaitę, dar daugiau gali būti pagal individualų poreikį – iki 40 valandų. Išimtiniais atvejais, kai labai sunkus ligonis, suteikiama 70 valandų per savaitę, t. y. 10 valandų per dieną.“
Dar viena pagalbos forma yra integrali pagalba namuose, t. y. kelios paslaugos sujungiamos į vieną – ir dienos socialinė globa namuose, ir ambulatorinė slauga namuose.
„Tam sujungiama visa komanda teikia integralią pagalbą namuose, kai yra didelės apimties pagalbos poreikis ir sunkus ligonis, bet norisi, kad jis būtų namuose ir savo aplinkoje“, – paaiškino J. Pocė.
Kita vertus, jeigu yra poreikis ilgą laiką slaugyti artimąjį ir nebepakanka suteikiamos pagalbos, galima kreiptis dėl slaugos institucijoje.
„Tokią globą reikėtų tvarkytis per savo seniūniją, priklauso keturi mėnesiai – 120 dienų per metus yra skiriama nemokamai“, – pridėjo specialistė.
Minėtos paslaugos koncentruotos į pacientą, tačiau yra ir didelė pagalba slaugančiam asmeniui – nuimama dalis naštos nuo jo pečių.
Laikino atokvėpio paslauga – kas tai ir kam priklauso?
Kita vertus, prieinama ir laikino atokvėpio paslauga, kuri daugeliui vis dar nelabai girdėta. Ši paslauga Lietuvoje atsiradusi ne taip jau seniai ir dažnai ja nepasinaudojama.
„Laikino atokvėpio paslauga leidžia artimajam kurį laiką perduoti priežiūrą specialistams. Tai nereiškia, kad ji visiškai atiduodama ar žmogus perkeliamas į slaugos namus visam laikui. Tai yra paslauga, leidžianti pailsėti, išsimiegoti, išvykti atostogų, pasirūpinti savo sveikata slaugančiajam“, – aiškino pašnekovė.
Laikino atokvėpio paslauga gali būti teikiama prižiūrint žmogų namuose arba įstaigoje, t. y. arba į namus atvyksta sudaryta komanda, arba asmuo perkeliamas į slaugos ligoninę numatytam laikui:
„Vienam prižiūrimam asmeniui priklauso iki 720 valandų per metus – tiek skiriama ir finansuojama, tačiau reikia paminėti, kad ši paslauga turi atitikti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius – reikėtų žinoti, kad reikia atitikti tam tikrus reikalavimus.
Dėl visko reikėtų pasidomėti institucijoje, šiuo atveju savo seniūnijoje, ar galite ją gauti ir socialinis darbuotojas informuos, ar atitinkate reikalavimus ir galite pretenduoti į šią paslaugą.“
Psichologinė pagalba slaugantiems asmenims
Reikėtų nepamiršti ir kito svarbaus aspekto – prieinamos psichologinės pagalbos, nes neretai artimojo slaugymą lydi išsekimas, psichologinė įtampa, kartais nemiga, o ilgalaikis nuovargis atsiliepia ir emocinei sveikatai.
J. Pocė primena, kad Lietuvoje ir savivaldybių mastu organizuojama nemokama psichologinė pagalba sveikatos centruose, kurią galima gauti be šeimos gydytojo siuntimo.
„Pasidomėkite, kuriame psichikos sveikatos centre jūs esate prirašyti arba, jeigu nesate, prisirašote ir gaunate ten psichologinę pagalbą, konsultacijas“, – paaiškino J. Pocė.
Taip pat savivaldybių visuomenės sveikatos biurai organizuoja individualias psichologines konsultacijas (iki šešių konsultacijų), gali būti rengiami ir grupiniai emocinės paramos, streso valdymo užsiėmimai.
Beje, per seniūniją galima kreiptis į socialinį darbuotoją, kuris gali nukreipti į savitarpio pagalbos grupes, tačiau jos rengiamos ne visose savivaldybėse – pasikonsultuokite individualiai.
„Psichologinė pagalba yra prieinama, nors apie ją kartais net nepagalvojame, bet tai taip pat yra labai svarbi sudedamoji dalis – jei jūsų emocinė sveikata bus gera, būsite ramūs, galėsite teikti ir kokybiškesnę pagalbą savo artimajam“, – sako socialinių paslaugų specialistė.
Kokios išmokos gali priklausyti slaugantiems?
Vis tik, kaip ji pastebi, daugelis į pirmąją vietą stato finansinius klausimus: ar priklauso kokios nors išmokos? J. Pocė paaiškino, kad ji gali priklausyti, jei žmogus dirbantis ir artimajam nutinka nelaimė.
Esame įpratę girdėti apie tai, kad tėvai ima nedarbingumą slaugyti vaikus, tačiau tokia pačia teise gali pasinaudoti visi, nesvarbu, reikia slaugyti tėvus, senelius ar kitus giminaičius.
„Sodra“ moka išmoką slaugant trumpą laiką, čia nekalbame apie atvejus, kai žmogus visiškai išeina iš darbo.
Išmoka mokama, jei žmogus yra dirbantis ir, pavyzdžiui, vyrui lūžo koja ir jūsų šeimos gydytoja išduoda nedarbingumą įvertinus, kad vyrą tikrai reikia slaugyti“, – dėstė J. Pocė.
„Sodra“ išmoką moka iki 14 kalendorinių dienų, nesvarbu, slaugomas asmuo yra dirbantis ar ne: „Svarbiausia, kad jūs būtumėte tuo metu dirbantys ir turėtumėte per paskutinius metus tris mėnesius reikalaujamo stažo, jeigu žiūrint per dvejus metus – pusę metų turite būti išdirbęs.“
Taigi, jeigu atsiranda toks poreikis, pasidomėkite, ar jums tokia išmoka priklauso. Kaip nurodoma „Sodros“ svetainėje, išmoka priklauso, jei:
- Susirgo Jūsų vaikas (įvaikis), globojamas vaikas, anūkas, laikinai prižiūrimas vaikas (kuriam nustatyta laikinoji priežiūra ar jis yra laikinai apgyvendintas pas Jus, kaip pas fizinį asmenį), ar kitas šeimos narys (tėvai, įtėviai, sutuoktinis) ir Jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
- Esate draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir slaugote šio draudimo laikotarpiu (jei pajamas gaunate pagal autorines sutartis – draudimo laikotarpiu).
- Dėl šeimos nario ar globojamo vaiko slaugos praradote darbo pajamas.
- Pirmajai slaugos dienai turite ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą.
- Esate jaunesnis nei 26 metai ir iki slaugos pradžios neįgijote reikiamo ligos socialinio draudimo stažo dėl to, kad pastaruosius metus ar dvejus metus mokėtės pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą arba studijavote aukštosiose mokyklose pagal studijų programą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo (laikinojo nedarbingumo pažymėjimas išduotas) per 6 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantį dokumentą) dienos.
- Iki slaugos pradžios neįgijote reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes pastaruosius metus ar dvejus buvote draudžiamas kaip privalomosios karo tarnybos karys, ar atlikote alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (kaip nurodyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje), o laikinasis nedarbingumas prasidėjo (nedarbingumo pažymėjimas išduotas) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
- Iki slaugos pradžios neįgijote reikiamo ligos socialinio draudimo stažo, nes pastaruosius dvejus metus Jums buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kurių metu negavote vaiko priežiūros išmokos, todėl ligos socialinio draudimo stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai Jums darbdavys buvo suteikęs atostogas, sukako dveji metai.
„Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio, ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio, tačiau maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio.
Ligos išmokos mokėjimo dieną įstatymų numatyta tvarka iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka, ši išmoka mokama tik už laikinojo nedarbingumo dėl vaiko ar kito šeimos nario slaugos laikotarpiu esančias darbo dienas pagal kalendorių, taikant penkių dienų darbo savaitę.
Vis dėlto, jei ilgą laiką slaugote artimąjį ir nedirbate, papildoma išmoka nepriklauso, tačiau, jei atitinkate reikalavimus ir esate paskirti artimojo globėju, galite būti draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Kita vertus, nors niekas papildomai nemoka už tai, kad ilgą laiką slaugote artimąjį, jo gaunamos išmokos (neįgalumo arba senatvės pensijos) bei pagalbos poreikių kompensacija iš faktinės savivaldybės, kurioje tuo metu yra, pereina į teismo nurodymu paskirto globėjo rankas, jis tampa atsakingas už disponavimą šiais pinigais.
Techninės pagalbos priemonės ir kompensuojamos slaugos išlaidos
Dar viena prieinamų paslaugų dalis yra techninė pagalba. J. Pocė pastebi, kad kartais pakanka labiau pritaikyti aplinką, kad slaugomas asmuo būtų savarankiškesnis:
„Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, jis turėtų jus pakonsultuoti ir surašyta siuntimo išrašą, kuriame turėtų išvardinti visas priemones, kurios reikalingos aplinkos slaugomam žmogui pritaikymui, kad viskas būtų patogu ir asmuo galėtų būti kiek įmanoma labiau savarankiškas.“
Techninės pagalbos priemonės dažnai leidžia gerokai palengvinti ir slaugomo žmogaus, ir jo artimųjų kasdienybę. Jų sąrašas gana platus – galima gauti funkcines lovas, vaikštynes, neįgaliojo vežimėlius, paaukštintas tualeto kėdes, specialius staliukus ir kitą slaugai reikalingą įrangą, nurodytą šeimos gydytojo.
Socialinių paslaugų specialistė aiškina, kad dalis išlaidų už priemones yra kompensuojamos, tačiau gali reikėti prisimokėti, vis tik viskas gali priklausyti nuo jūsų pasirinkimo.
„Pavyzdžiui, jei žmogui reikalinga funkcinė lova, kad būtų patogu atsikelti ir ji būtų pritaikyta, turite eiti pas savo šeimos gydytoją, gauti siuntimą, kuriame išvardintos ligos, kuriomis sergama, ir parašyta, kad reikalinga funkcinė lova. <...>
Tada vykstate į techninės pagalbos neįgaliesiems centrą ir ten galite rinktis. Būna, pasiūlo, pavyzdžiui, dėvėtą lovą ir priemoka bus mažesnė, jei norite visiškai naujos – priemoka bus didesnė, o gal bus visai kokia nors paprasta, ne elektroninė, o rankiniu būdu nusileidžianti, gali ir visai nebūti priemokos“, – pavyzdį davė pašnekovė, pridurdama, kad vienu metu galima pasiimti ne vieną, o net kelis daiktus, priklausančius pagal poreikius.
Specialistė primena ir tai, kad tam tikrais atvejais galima gauti ir kompensuojamų slaugos bei priežiūros priemonių. Pavyzdžiui, po operacijų šeimos gydytojas gali išrašyti kompensuojamų tvarsčių, specialių žaizdų gijimui skirtų priemonių ar kitų medicininių reikmenų, jeigu tai numatyta gydymo rekomendacijose.
Taip pat kai kuriems pacientams gali būti kompensuojamos sauskelnės ir kitos higienos priemonės, tačiau tam reikalingos atitinkamų specialistų išvados ir nustatytos medicininės indikacijos.
„Visuomet verta pasitarti su gydančiu gydytoju ir pasidomėti, kas konkrečiu atveju priklauso“, – esminį patarimą išskyrė socialinių paslaugų specialistė.
Apibendrindama J. Pocė sako, kad didžiausia problema šiuo metu yra informacijos stoka. Pasak jos, žmonės dažnai blaškosi tarp šeimos gydytojo, ligoninės, savivaldybės, seniūnijos ir „Sodros“, vis tik labiausiai trūksta vienos vietos, kur būtų aiškiai paaiškinta, kaip elgtis konkrečioje situacijoje – nuo ko pradėti, kokie žingsniai laukia toliau.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
