Įdomu tai, kad chirurgas procedūros metu prie paciento net nestovi – iš gretimos patalpos valdo robotą, kuris jo judesius atkartoja milimetrų tikslumu.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Operacijas atlieka robotas
Netrukus 80-metį švęsiantis Algirdas prieš operaciją dar juokauja. Tačiau vaikščioti vyrui jau kelerius metus darėsi sudėtinga – dėl smarkiai susiaurėjusių klubinių arterijų kojas pradėdavo gelti vos nuėjus nedidelį atstumą.
„Visiškai nepaeinu. Labai greitai reikia sustoti. <...> Tas vadinasi protarpinis šlubavimas – paeini, paeini ir viskas, turi sustoti“, – pasakoja Algirdas.
Tačiau Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje šįkart Algirdą operuos... robotas.
Vyriškis naujos technologijos nesibaimina. Sako, pažanga būtina, tačiau svarbiausias operacinėje vis tiek lieka žmogus.
„Viską žmogus reguliuoja – čia kalbos nėra. Čia kaip duokit beždžionei mikroskopą, kals riešutus ir sakys, kad geras prietaisas, bet esmė yra žmoguje“, – lygina Algirdas.
Roboto chirurgo sugebėjimai
Vos po kelių minučių pacientas jau atvežamas. Medikai paruošia įrankius ir prijungia juos prie Lietuvoje sukurtos robotinės sistemos. Šiandien ji daugiausia pasitelkiama gydant kojų arterijų susiaurėjimus, tačiau kūrėjų planai tuo neapsiriboja.
„Jų ambicijos labai didelės – kalbėtume apie galvos smegenų kraujotaką, kitų lokalizacijų“, – atskleidė kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė.
Medikai į robotą sudeda procedūrai reikalingus instrumentus, o viską paruošę operacinę palieka.
„Tokiu atveju nei chirurgas, nei seselės negauna rentgeno apšvitos, gali dirbti be šarvų“, – sako techninių operacijų vadovas Linas Tiškus.
„Nu ką…“
Robotą valdo žmogus
Tuo metu chirurgas pereina į gretimą patalpą ir prie paciento nebestovi. Operaciją jis atlieka sėdėdamas prie valdymo pulto. Medikas per vaizdo stebėjimo kamerą mato vyriškį iš viršaus.
Chirurgo judesiai realiu laiku perduodami prie paciento esančiam robotui, kuris kateterius kraujagyslėse judina milimetro tikslumu.
„Tu turi čia pajudinti penkis milimetrus, kad paciento pusėje vieną milimetrą pajudėtų. Viskas, ką daro čia, viskas yra atkartojama paciente“, – džiaugiasi kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas.
„Vietoj jo įdėsim stentą, kur reikalinga, nusitaikysime, išplėsime.“
Procedūros metu prireikia ne vieno instrumento.
„Paimi nuo lentynos, įdedi į robotą, ir robotas jį nunaviguoja į žmogaus kūną, jei yra reikalingas balionas, tai irgi paimi pacientui reikalingą balioną nuo lentynos ir jį naudoji“, – pasakoja chirurgas.
Tokia operacija gali trukti nuo maždaug dvidešimties minučių iki kelių valandų – viskas priklauso nuo jos sudėtingumo. Robotas – daugiau kaip milijono eurų vertės, buvo testuojamas kelerius metus.
„Perėjome prie bandymų prie gyvūnų Paryžiuje, turėjome gyvūnų studiją, taip pat turėjome studiją ant žmonių kūnų Škotijoje“, – neslepia Linas Tiškus.
Greitas gijimas
Jei komplikacijų nėra, jau kitą dieną pacientas gali būti išleistas gydytis namuose, kai po įprastos operacijos gijimas truktų bent iki 10-ties dienų.
„Atliekama per skylutę, intervencija, funkcija per skylutę, o jei darom rimtą, kraujagyslinę operaciją, yra atliekami pjūviai, o pjūvių gijimas yra ilgesnis“, – sako kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja.
Na, o maždaug po dvidešimties minučių operacija baigta. Atgal į palatą medikų atvežtas pacientas jau šypsosi.
„– Vo, liuks – labai gerai, labai įdomu stebėti ekrane visus malonumus. – Viską matėte? – Viską mačiau kuo puikiausiai – kaip anatomijos vadovėlyje“, – pasakoja Algirdas.
Iki šiol Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje su šia robotine sistema jau atlikta daugiau kaip dešimt operacijų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
