Svetimus kapus tvarkantis Aivaras atskleidė, ko nori tautiečiai: pinigų negaili 1 detalei

Iš emigracijos grįžęs Aivaras Grigaitis gimtinėje ieškojo naujos veiklos, kol galiausiai nusprendė – tautiečiams padės prižiūrėti artimųjų kapus. Vyras pastebi, jog lietuviams ši paslauga dar nėra itin gerai pažįstama, tačiau atkreipia dėmesį, jog daugelio norai – panašūs. 

8

Daugelį metų praleidęs emigracijoje, į Lietuvą sugrįžęs vyras pradėjo dairytis naujos veiklos, o būtent lankant kapus su šeima toptelėjo mintis imtis unikalios veiklos – kapų tvarkymo ir priežiūros. Mat rinkoje buvo daugybė įmonių, siūlančių išbetonuoti ar uždengti kapą plokštėmis, pastatyti paminklą, tačiau siūlančių savomis rankomis prisidėti prie kapo priežiūros – vienetai.

(8 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Aivaras su žmona prižiūri lietuvių kapus

Kapus lanko su žmona

Nusprendęs imtis šios veiklos, Aivaras sukūrė internetinę svetainę, kurioje žmonės gali ne tik peržiūrėti, kokios paslaugos teikiamos, bet ir jas užsisakyti. Tiesa, visiškai automatizuoti šios paslaugos nepavyksta, reikalingas išlieka ir gyvas bendravimas.

„Vis tiek nėra taip, kaip aš tikėjausi, kad tai bus grynai elektroninis bendravimas – žmonės internetu užpildo anketą, kurioje nurodyti visi parametrai, kaip ir kur surasti kapavietę ir taip toliau, kaip elektroninėje parduotuvėje susimoka, išeina, gauna užsakymo patvirtinimą. Tas liko tik kaip mano idėja, nelabai pasiteisinęs projektas“, – šypteli A. Grigaitis.

Šioje unikalioje srityje Aivaras sukasi ne vienas – jam talkina žmona, o pastaruoju metu kartais tvarkyti kapaviečių vyksta ir jų 15-metė dukra. Vis dėlto, ambicingas vyras neatmeta galimybės ateityje plėstis, tačiau artimiausiu metu to neplanuoja: „Dirbam tik dviese su žmona ir kol kas apsidirbam, plėstis šiemet tikrai neketinam, matysim, kokie bus kiti metai.“

Jų siūlomos paslaugos apima bendrą kapų sutvarkymą ir priežiūrą, pavyzdžiui, žolių išravėjimą, lapų sugrėbimą ar gėlių sodinimą, plokštėmis uždengtus kapus nuvalo ir papuošia Aivaro žmonos rankomis kurtomis puokštėmis.

„Elementarus, paprastas, žmogiškas sutvarkymas – žolių išravėjimas, lapų nugrėbimas, visų paviršių nuvalymas, nuplovimas – tiek paminklo, tiek bortelių, jeigu kapavietė nėra pilnai uždengta, nors važiuojam ir pilnai uždengtų kapų lankyti“, – vardijo pašnekovas.

Asmeniškai galima susitarti ir dėl kapavietės lankymo žiemą, sniego nukasimo, žvakelės uždegimo:

„Mes akcentuojam žmonėms, kad žiemą irgi nereikia užmiršti kapų, bet, kaip bebūtų liūdna, retai kada tenka žiemą nuvažiuoti. Gal žmonės patys aplanko, nukasa sniegą, gal giminaičių pagalba – nežinau, bet mums dar neteko žiemą važiuoti į kapines, nepamenu tokio atvejo.“

Klientų kiekis sumažėjo

Šalyje ir pasaulyje įsivyravusi pandemija skaudžiai kirto daugeliui verslų, ne išimtis ir Aivaras – jis pastebi, jog šiemet besikreipiančių dėl kapų tvarkymo ir priežiūros kiekis sumažėjo. Vyras svarsto, jog, greičiausiai, apribojus judėjimą, lietuviai dažniau į kapines vykdavo patys.

REKLAMA

„Keičiasi žmonių pareigingumas ir jie galbūt šiemet dėl to, kad pandemija suvaržė skraidymus ir visa kita, daugiau patys tvarkėsi kapavietes savarankiškai, nes mes jaučiam, kad srautas tikrai sumažėjęs.

Negalvojam, kad žmonės nustojo rūpintis kapinėmis, bet matomas ryškus sumažėjimas. Arba ta paslauga nuėjo į antrą planą, stipriai nutolo, arba žmonės savarankiškai daugiau pradėjo lankyti, tvarkyti kapus ir nesinaudoja mūsų paslauga taip intensyviai kaip, pavyzdžiui, prieš karantiną“, – pastebi senkapis.lt įkūrėjas.

Dėl šios priežasties teko nukrypti ir nuo pirminės idėjos teikti paslaugas visoje Lietuvoje – nesant daugybei užsakymų, išlaidos už kurą viršija pajamas, gaunamas už suteikiamas paslaugas.

„Dabar jau susimažinome, kadangi negalime, atvirai sakant, dempinguoti, neturim iš ko, nėra tiek užsakymų, kad galėtume važinėtis per Lietuvą, nors idėja buvo padaryti vieną platformą, kuri apjungtų visus regionus, galbūt turėtume atstovus visuose regionuose, čia buvo ateities vizija.

Bet realybė parodė, kad su esamu srautu turime daryti tiek, kiek padarom patys, o važinėtis per visą Lietuva – nerentabilu. Dabar skelbiamės, kad tvarkome kapus Mažojoje Lietuvoje, sakykim, pusę Lietuvos dengiame“, – kalbėjo A. Grigaitis.

Dažniau renkasi vienkartines paslaugas

Renkantis paslaugas, žmonės gali apsispręsti – jiems reikalingas vienkartinis kapo sutvarkymas ar nuolatinė priežiūra. Kapų tvarkytojas sako, jog, vis dėlto, dažniausiai žmonės renkasi vienkartinę paslaugą, o tie, kuriems praverstų nuolatinė, neretai neturi pakankamai lėšų už ją susimokėti.

„Vyresnio amžiaus žmonės dažniau nori nuolatinės priežiūros, tiktai galbūt rečiau gali ją nusipirkti todėl, kad mūsų nuolatinis paketas natūraliai yra brangesnis. Gaunasi taip, kad tie patys žmonės, kurie galėtų nusipirkti nuolatinę priežiūrą, skambina vis tiktai dėl vienkartinės, kad nuvažiuokite, sutvarkykite ir moka už vienkartinę paslaugą.

REKLAMA

Marketingas, kad užsisakyk daugiau ir gausi pigiau nelabai veikia, nes galbūt tai dar nėra tiek populiari paslauga, kad žmonės tam galėtų skirti daugiau pinigų. Vis dėlto, dar ganėtinai nauja ši paslauga Lietuvos visuomenei“, – svarsto pašnekovas.

Dažniausiai artėjant Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai, žmonės masiškai pradeda keliauti į kapines aplankyti artimųjų, pagerbti juos uždegant žvakelę ar pamerkiant gėlių. Vis dėlto, Aivaras patikina, jog artėjant tokioms dienoms klientų kiekis neišauga:

„Galbūt kaip tik patys aktyviau tvarkosi ir paslauga iš šalies nėra labai reikalinga. Pas mus nėra tokių bangų, kad būtinai prieš Lapkričio 1-ąją du kartus daugiau užsakymų. Užsakymų yra, bet daugiau iš tų žmonių, kuriems mes jau prieš tai esame suteikę paslaugas, naujų klientų tuo pretekstu, kad artėja Visų Šventųjų diena, nėra tiek daug.“

Kaip pats daugelį metų praleidęs emigracijoje, A. Grigaitis sako, jog tikslinė šios paslaugos auditorija buvo svetur išvykę lietuviai, kurie negali aplankyti artimųjų kapų, tačiau įvyko priešingai – daugiausiai kreipiasi Lietuvoje gyvenantys tautiečiai.

„Kadangi aš pats buvau emigravęs ir mano taikinys buvo emigracijoje esantys lietuviai, kaip bebūtų keista, didžiausias srautas yra vietoje gyvenančių lietuvių, iš emigracijos labai mažai. Turėjom, žinoma, iš Švedijos, iš Amerikos keletą užsakymų, bet procentaliai pagrindiniai užsakovai yra lietuviai“, – pasakojo kapus tvarkantis vyras.

Svarbiausia praktiškumas

Ir susidomėjimo internetinė svetainė ar socialiniai tinklai sulaukia ne iš jaunimo, kuriam ši paslauga, rodos, būtų aktuali – statistika rodo, jog dažniausiai domisi 55-65 metų asmenys, daugiausia moterys.

Vis dėlto, tautiečių norai dažniausiai yra labai panašūs – daugiausiai atsižvelgiama į praktiškumą ir kainą, o svarbiausias pats faktas, jog kapas aplankomas. Varžytuvės čia nevyksta, Aivaras sako, kad dažniau žmonės patys keliaudami lankyti mirusių artimųjų veža dailesnes puokštes ar brangesnes detales:

REKLAMA

„Negaliu sakyti, kad yra kažkokios labai didelės mados. Vis tiek žmonės ganėtinai praktiškai žiūri į tą reikalą, nori tokių augalų, kurie žydėtų ilgiau, tvarkyti reikėtų kapus rečiau ir panašiai. Praktinis aspektas pirmoj vietoj yra.

Vyrauja visokie visžaliai augalai, vasaros metu – gėlės. Iš tikrųjų, žmonėms aktualu galbūt labiau pats nuvykimo ir kapo aplankymo faktas. Žinoma, ten nuvažiavus visada sutvarkai tuos kapus – ir paminklą, ir aplinką, natūraliai pridėjus rankas jau keičiasi vaizdas ir to užtenka žmonėms, pamačius sutvarkytų kapų rezultatą. To užtenka, kad jie pajaučia pasitenkinimą – aplankiau, sutvarkiau ir tam kartui viskas gerai.“

Vyras šypteli sakydamas, kad plokštėmis uždengtų ir atvirų kapų priežiūra skiriasi, skirias ir darbai, kuriuos reikia atlikti, tačiau, vis dėlto, sudėtingiausias darbas – visai kitas.

„Darbo atžvilgiu, sunkiausias darbas yra nuvažiuoti, surasti kapą. Atvykus nebūna labai didelių siurprizų, bet yra gan individualu, nes yra kapų ir labai apleistų, yra ir labai prižiūrėtų, kur kartais net nesupranti, ką čia reikėtų daryti, bet vis tiek sutvarkai, kadangi jau atvykai – sutvarkoma aplinka, nušluojama, nuvaloma. Nesvarbu, dengtas ar nedengtas kapas, to visada reikia“, – kalbėjo pašnekovas.

Kai kurie įpročiai – ydingi

Paklaustas, kam lietuviai išleidžia daugiausiai, Aivaras pasidalina įžvalgomis, ką mato, keliaudamas tvarkyti kapų.

„Sakyčiau, kad gėlėms vis tiktai yra daugiausiai skiriama. Vaikščiojant po kapines matai, nebūtinai kalbu apie savo tvarkomus kapus, bet matau bendrai eidamas per kapines – vyrauja gėlės“, – pastebi A. Grigaitis.

Kartais pagerbdami mirusiuosius tautiečiai, kaip pastebi pašnekovas, perspaudžia ir atneša krūvas žiedų, kurie, jau krisdami iš vazų, neatrodo estetiškai ir tik šiukšlina kapą: „Ir spalvos labai jau ryškios, man asmeniškai labiau patinka santūresnės spalvos, o pas mus į kapus glėbiais neša raudonas gėles.“

REKLAMA

Vyras pabrėžia ir dar viena ydingą norą atminti artimuosius uždegant kuo daugiau žvakių, neatsižvelgiant į ekologiją ir tvarumą, todėl rekomenduoja pasvarstyti ir rinktis tai, kas ne tik pagerbs mirusiųjų atminimą, bet ir sukels kuo mažiau bėdų planetai, mat ir pačiam Aivarui tai svarbu – visas šiukšles, likusias po tvarkymo, jis išrūšiuoja, o tvarkyti kapų keliauja su kuo mažiau bereikalingų atliekų.

„Vis tiktai, ką pastebėjom – pilni konteineriai celofanų, plastikų ir žvakių, besaikis nešimas nemanau, kad yra draugiška aplinkai. Norėčiau paraginti, kad neneštų ar rinktųsi ekologiškesnius dalykus – ar vaškines žvakes, ar saulės iliuminacijas ir panašiai, nes tų stiklainių pilni konteineriai“, – į tautiečius kreipėsi Aivaras.


Rašyti komentarą...
J
Jonas
2021-10-13 13:23:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Manau gera paslauga tiems, kurių artimųjų kapai toli, kartais net už 100-150k.Neprisivažinėsi gėlių palaistyt arba plokštių nuvalyt.Ant mano artimųjų kapų didžiaisia problema, šalia augančios pušys, jų spygliai nuolat krenta ir apdengia ir plokštes, ir juodžemiu užpiltus kapue
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų