Sukluskite: dar spėsite šiuos augalus pasodinti sode

Nors vasara jau praeityje, atsipalaiduoti dar nederėtų. Spalio pradžioje nuimame likusį derlių, o kai kuriuos šakniavaisius iškasame, kad jie dar paaugintų lapijos ant palangės. Nuėmę likusius žalumynus, dalį petražolių palikime žiemoti. Anksti pavasarį bus lapelių.

Spalį nurenkame obuolius. Rekomenduojama perkasti žemę aplink medžius ir krūmus, nes tai esą sunaikina dirvoje žiemojančius kenkėjus. Tačiau šiuolaikinis požiūris į dirvą yra kitoks: kuo mažiau perkasame, tuo ji sveikesnė. Jei dirva susiplūkė, galima iškedenti šake nesuardant jos struktūros.

Žemę aplink medžius, ypač jo vainiko zoną, patariama mulčiuoti kompostu, žole, nes taip pasirūpiname medį maitinančiomis šaknimis. Jei medeliai sveiki, sodininkai dažnai palieka juos kaip mulčią, o kenkėjus sunaikina vėlai rudenį vaismedžius ir dirvą po jais nupurkšdami koncentruotu trąšų tirpalu, tarkime, karbamidu (500–700 g į 10 l vandens).

Kovo pabaigoje šią procedūrą dera pakartoti. Jei ruduo sausas, sodą būtina laistyti. Jeigu augalai žiemos išeikvoję vandenį, per šalčius jie gali išdžiūti, ypač pirmamečiai ūgliai.

Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikėtųatidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario.

Derliaus likučiai

Spalio pradžioje baigiame kasti burokėlius, morkas ir kitas daržoves. Mėnesio pabaigoje nukasame vėlyvąsias daržoves: salierus, pastarnokus, petražoles, vėlyvuosius kopūstus, žieminius ridikus, ropes, griežčius. Žiemai skirtas daržoves sudedame į kaupus ar laikyklas.

Tuose plotuose, kur augo daržovės, surenkame visus derliaus likučius, išrauname piktžoles, patręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei fosforo trąšomis, apariame. Numatome, kur auginsime daržoves kitais metais. Ankštinėms, šakniavaisinėms ir svogūninėms daržovėms kitiems metams skirtų plotų negalima tręšti šviežiu mėšlu.

Galima išbarstyti 20–30 kg/10 m2 komposto. Nuimami likę paliekamų žiemoti daugiamečių daržovių lapai, stiebai, o augalai mulčiuojami kompostu. Šias daržoves galima patręšti mineralinėmis kalio ir fosforo trąšomis.

REKLAMA

Paruošiame žemę rudenį sėjamoms morkoms, burokėliams, ridikėliams, krapams, salotoms, kuriuos auginsime kitais metais. Dirvą supurename, patręšiame kompostu, mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis. Sėjame tokiu laiku, kad daržovės sudygtų ne rudenį, o tik kitų metų pavasarį. Sėklų normą padidiname 1/3–1/4.

Pasėti reikėtų spalio pabaigoje ar lapkričio pirmoje pusėje. Mėnesio pradžioje sodiname žieminius česnakus, o pasodinę mulčiuojame kompostu. Laikas pasiruošti velėninės žemės, smėlio žieminiams ir pavasariniams inspektams, pavasarį dėžutėse sėjamiems daržovių daigams. Nuleidžiame vandenį iš daržo ar nuo kaupų.

Sodiname gėles

Spalio mėnesį baigiamos sodinti tulpės, kasami kardeliai,galtonijos, montbretės. Pražydinimui ruošiamos svogūninės gėlės.Tulpėms parenkama saulėta vieta, nes pasodintos pavėsyje menkiau žydi, ištįsta, svogūnai smulkėja. Tulpės gerai auga priesmėlio ir lengvo priemolio žemėje.

Dirva turi būti trąši, geros struktūros, rūgšti dirva netinka – tulpės daugiau sirgs. Likus dviem savaitėms iki sodinimo, išberiamos trąšos – 60 g superfosfato, 120 g kalio sulfato. Pirmiausia sodinamos ankstyvosios, o spalio mėnesį – vėlyvesnės tulpės. Sodinama 10–12 cm gylyje, 15–20 cm atstumu. Sunkiose dirvose sodinama 3 cm sekliau negu lengvose.

Pasodintos tulpės įsišaknija per 2,5–3 mėnesius. Tinkamiausia šaknijimuisi 3–6 °C temperatūra. Jei dirva drėgna, greičiau susiformuoja šaknys. Kai truputį pašąla, mulčiuojama durpėmis 4 cm storio sluoksniu. Neturint durpių, galima mulčiuoti pjuvenomis.

Kardeliai kasami spalio pirmoje pusėje, ankstyvesnės veislės – rugsėjo pabaigoje. Stiebai ir lapai nupjaunami, paliekant prie gumbasvogūnio 5 cm stagarėlį.

Nuo iškastų gumbasvogūnių nuvalomos žemės, nuplaunama vandeniu. Pravartu ir padezinfekuoti, jie mirkomi kalio permanganato tirpale (3 g – 10 litrų vandens). Po to gumbasvogūniai 6 val. džiovinami lauke, vėjo perpučiamoje vietoje. Pradžiūvę sudedami į dėžutes nestoru sluoksniu ir paliekami gerai vėdinamoje patalpoje. Kol išdžiūsta, palaikoma 25–30 °C temperatūra. Po dviejų savaičių dauguma gumbasvogūnių būna visai išdžiūvę.

REKLAMA

Nuo jų pašalinami seni gumbasvogūniai, atskiriami vaikučiai ir senos šaknys. Žiemą gumbasvogūniai laikomi patalpoje, kurioje temperatūra ne aukštesnė kaip 4–6 °C, o drėgnumas – 70–75 proc. Jei kardelių gumbasvogūniai bus laikomi šiltoje patalpoje, jie sudygs per anksti, nesulaukę sodinimui tinkamo meto.

Šį mėnesį baigiame tvarkyti ir valyti gėlynus. Reikėtų pelenais pabarstyti plotus, kuriuose augo šluoteliniai flioksai ir bijūnai. Ši priemonė iš dalies padės apsisaugoti nuo miltligės, stabdys bijūnų puvinio plitimą. Mat šios ligos greičiau plinta rūgščiose dirvose. Išbarstę pelenus, papurenkite žemę.

Krūmai

Kas domisi dekoratyviniais krūmais, laikas jais pasirūpinti ir gražiai įkomponuoti savo sodyboje arba kolektyviniame sode. Jų galima nusipirkti gėlininkų mėgėjų kioskuose. Naujų sodų šeimininkai turėtų įsigyti sodinukų gyvatvorėms. Žemaūgėms gyvatvorėms tinka žvilgantysis kaulenis, paprastasis ligustras. Šie krūmai gerai pakenčia karpymą, gražiai atrodo. Nekarpomoms gyvatvorėms galima naudoti japoninę lanksvą.

Ji gausiai žydi rožiniais žiedais liepos–rugpjūčio mėnesiais. Nereikli dirvai, pakenčia sausesnes vietas, nereikalauja nuolatinio karpymo, užauga 60–80 cm aukščio. Jei gyvatvorė formuojama sodo viduje, zonoms atskirti panaudokime svarainius. Jis nuolatinio karpymo taip pat nereikalauja, gražiai ir gausiai žydi gegužės mėnesį, o rudeniop užaugina vertingus vaisius. Pasodinę šį krūmą,turėsite trigubą naudą: gyvatvorę, grožį ir vitaminų šaltinį.

Retkarčiais jį galima pakarpyti, paformuoti, kad gyvatvorė atrodytų tvarkingiau. Nuo to derlius nenukentės, atvirkščiai – užaugs stambesni vaisiai. Aukštaūgėms gyvatvorėms tinka sedulos, gudobelės. Jos sodinamos palei pagrindinius kelius, kad apsaugotų sodą nuo dulkių.Laisvesniu laiku sutvarkykime kompostą. Lapus ir kitas augalų atliekas susluoksniavę su mėšlu, turėsime geros žemės daržovėms ir gėlėms.

REKLAMA

Sodo darbai

*Geriausias laikas pasiruošti ir pasodinti sumedėjusius serbentų daigelius – rugsėjis, spalio pradžia. Rudenį pasodinti ūgliai labai anksti pradės šakotis, naudodami pavasarinę drėgmę.

*Surinkite vėlyvų obelų, kriaušių, slyvų derlių. Nepamirškite, kad skirtingai nei obuoliai, kuriuos reikia skinti visiškai prinokusius, žiemai laikomos kriaušės baigia nokti nuskintos, todėl vaisiai turi būti kietoki, jokiu būdu ne minkšti.

*Spalio pradžioje apžiūrėkite savo sodą ir pašalinkite visas sausas, nulaužtas, ligotas šakas. Nepalikite ant medžių mumifikuotų, sudžiūvusių vaisių. Visas žaizdas patepkite sodo tepalu.

*Rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje sukaskite aplink medžius esančią žemę – nelabai giliai, per kastuvą (apversdami, bet nesutrupindami žemės). Taip iškelsite į paviršių kenkėjus, kurie žemėje susiruošė peržiemoti. Nuo šalčio jie žus.

*Surinkę derlių, patręškite sodą.

*Ant medžio žievės aptikote samanų ar kerpių? Nupurkškite kamienus 5 proc. geležies sulfato tirpalu. Tai padaryti galima ir profilaktiškai.

*Išpjaukite laukinius ūglius vaismedžiuose nuo skiepo. Atkaskite laukinius ūglius iki šaknų ir išpjaukite juos kuo arčiau kamieno.

*Mulčiuokite vaismedžius – aplink kamieną užberkite 5–7 cm sluoksnį komposto, durpių arba perpuvusio mėšlo. Tai padės medžiui saugiai peržiemoti.

*Spalį, kai pradės kristi lapai, papildomai patręškite medžius 10 proc. amonio salietros tirpalu arba 5–7 proc. srutų tirpalu. Tai padės sunaikinti didžiąją dalį kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

*Spalį, esant sausam orui, palaistykite sodą, kad vaismedžiai ir vaiskrūmiai būtų atsparesni žiemos šalčiams. Vanduo turi įsigerti iki šaknų (apie 1 m). Galima apjuosti kamieną žarna ir palaikyti apie valandą, leidžiant silpną vandens srovę.

*Sugrėbkite sode nukritusius lapus. Jei jūsų medžiai ir krūmai nebuvo užsikrėtę ligomis ar kenkėjais, lapus galite sumesti į kompostą, naudokite ir žiemojančioms gėlėms skirtam mulčiui. Užkrėsti, ligoti lapai tam netinka. Juos išneškite iš sodo teritorijos ir sudeginkite.

REKLAMA

*Atlikite sanitarinį ir formuojamąjį vaiskrūmių (aviečių, juodųjų serbentų, agrastų ir pan.) genėjimą. Ne pro šalį šiuos augalus ir patręšti.

*Spalio pradžia – tinkamiausias laikas vynuogėms sodinti. O štai mėnesio pabaiga – puikus laikas rudeniniam vynuogynų genėjimui ir poskiepių įsišaknijimui. Lapkritį išaugusius ūglius reikėtų prispausti prie žemės ir užpilti durpėmis arba pjuvenomis. Bet prieš tai svarbu palaistyti augalą, nes išsausėjęs vynuogynas prasčiau žiemoja.

*Pasodinkite vaismedžius ir vaiskrūmius. Rudenį sodinti geriausiai tinka vietiniai augalai. Lengviausiai prigyja kriaušės, obelys, šermukšniai, kai kurios slyvų veislės. Iš vaiskrūmių geriausiai žiemoja serbentai, avietės, agrastai, sausmedis.

*Iki didžiųjų šalčių skiepykite vaismedžius, geriausiai – obelis.

*Vėlyvą rudenį pakabinkite lesyklėles paukščiams. Pavasarį ir vasarą jie atsidėkos lankydamiesi jūsų sode ir naikindami kenkėjus.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų