Daiva Savickienė

Kelionių į egzotiškas šalis mėgėjams medikai pataria pirmiausia pasidomėti epidemiologine situacija tame krašte ir imtis visų saugos priemonių, kad paskui netektų skaudžiai gailėtis.

Kelionės suteikia ne vien smagių ir nepakartojamų įspūdžių, bet ir galimybę susidurti su gyvybei pavojingomis ligomis. Štai ir Afrikoje nuo metų pradžios siaučianti Ebolos hemoraginė karštligė Lietuvai tik iš pažiūros nėra baisi: garantijų, kad koks nors keliautojas neparsiveš potencialiai mirtino viruso, nėra.

Pavojinga situacija dar labiau komplikuojasi

Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo Vakarų Afrikos šalyse siaučiančios Ebolos jau mirė daugiau nei 1 900 žmonių, nemaža jų dalis – medicinos darbuotojai. Ir tai viršija bendrą visų ankstesnių šio viruso epidemijų aukų skaičių.

Labiausiai epidemijos apimtose šalyse – Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje – šiuo virusu užsikrėtė 3 500 žmonių. Manoma, kad epidemija plis toliau, nes vien per savaitę virusas nusinešė 400 gyvybių. Grėsmė užsikrėsti Ebolos virusu, PSO duomenimis, šiuo metu iškilusi daugiau kaip 20 000 žmonių.

REKLAMA

Ebolos viruso sukeliama karštligė – reta, sunki ir dažnai mirtina liga. Ji perduodama tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu su krauju ar kitais kūno skysčiais. Septynias savaites po išgijimo ligoniai ją gali perduoti per nesaugius lytinius santykius. Tačiau oru šis virusas neperduodamas.

PSO Ebolos viruso epidemiją paskelbė tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija. Nepaisant to, manoma, kad pavojus, jog virusas išplis Europoje, yra labai nedidelis ir imantis reikalingų atsargumo priemonių jo galima išvengti.

Rizika yra visada

Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Nerija Kuprevičienė sako, kad kelionės į egzotiškas šalis visuomet yra susijusios su tam tikra užkrečiamųjų ligų rizika. Ne veltui prieš išvykstant keliautojams rekomenduojama kreiptis į gydytojus ir pasišnekėti apie tai. Nuo kai kurių ligų galbūt galima pasiskiepyti, nuo kitų apsisaugoti profilaktikos priemonėmis – dažniau plautis rankas, rinktis saugų maistą, vandenį.

Ebolos hemoraginė karštligė, pasak N. Kuprevičienės, taip smarkiai išplito pirmą kartą nuo 1976-ųjų, kai užfiksuota pirmoji epidemija. Taigi PSO pripažinus, jog situacija itin sudėtinga, atitinkamų saugos priemonių imtasi visame pasaulyje: pirmiausia keliautojai informuojami, kuriose šalyse yra grėsmė užsikrėsti Ebola, tada jiems patariama įvertinti būtinybę vykti į epidemijos apimtus kraštus – ypač žinant tenykštį sveikatos priežiūros paslaugų lygį.

Be to, kiekviena šalis PSO nurodymu turi būti pasirengusi atpažinti ir gydyti, valdyti Ebolos hemoraginės karštligės atvejus – taip pat ir Lietuva.

„Rizika, kad ši liga galėtų būti įvežta ir plisti Europoje, vertinama kaip labai labai maža“, – dar kartą pabrėžia N. Kuprevičienė.

Nepaisant to, patikino Epidemiologinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė, Lietuva yra pasirengusi nenumatytiems atvejams taip pat, kaip ir kitos šalys. Spartus Ebolos plitimas kelia nerimą tarptautiniu mastu, todėl PSO, Europos Komisija nuolat rengia rekomendacijas, kaip turi būti atpažįstami šios ligos atvejai, didinamas gydymo įstaigų budrumas, visuomenei skelbiama informacija apie galimas grėsmes.

REKLAMA

Parsivežame visko

Be to, mūsų krašto medikams ir anksčiau yra tekę susidurti su egzotinėmis ligomis, kurių sukėlėjai nebūdingi Lietuvai. Pasak N. Kuprevičienės, pasitaiko maliarijos atvejų – šią ligą lietuviai dažniausiai irgi parsiveža iš Afrikos. Per pastaruosius kelerius metus buvo diagnozuota Dengė karštligė.

„Žmonės keliauja, tad aišku, kad susiduria su retomis ligomis“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistė. Nors, jos teigimu, iš kitų šalių galima atsivežti ir Lietuvai įprastų užkrečiamųjų ligų – pavyzdžiui, hepatitą A.

Rizika susirgti keliaujant yra visada. „Ta rizika gali būti tiek įprastos infekcijos – tokios kaip žarnyno. Jos – labai dažnas kelionių palydovas. Bet gali būti ir retos ligos, kurios Europos žemynui iš viso nėra būdingos“, – sako N. Kuprevičienė.

Iš tos pačios Afrikos, anot specialistės, galima parsivežti ne tik maliariją ar geltonąjį drugį. Ten registruojamos ir kitos labai pavojingos hemoraginės karštligės – Marburgo, Lassa, Krymo-Kongo.

N. Kuprevičienės teigimu, kiekviena liga skirtinga, tačiau infekcinių ligų specialistai jas diagnozuoja. Visos retos ligos yra privalomai registruojamos, o tai reiškia, kad apie jas privalomai pranešama visuomenės sveikatos institucijoms.

Be to, epidemiologinių ligų priežiūra vykdoma bendrai visoje Europoje, yra vieninga duomenų bazė, kur visi atvejai registruojami. Medikams vyksta mokymai.

Panevėžio medikų neišgąsdintų

Jei atsitiktų taip, kad Ebolos virusą parsivežtų panevėžietis, jis būtų gydomas savame mieste. N. Kuprevičienės tikinimu, visų didžiųjų miestų ligoninėse, kuriose gydomi infekcinėmis ligomis sergantys ligoniai, yra tam tinkamos izoliuotos patalpos.

Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vedėjas Eugenijus Preidis sako, kad su egzotinėmis ligomis dažniau susiduria Klaipėdos medikai – tai susiję su uostamiesčio specifika. Tačiau ir Aukštaitijos sostinės ligoninė yra pasirengusi viskam, taip pat ir galimam Ebolos atvejui – iš ministerijos yra gauti specialūs metodiniai nurodymai.

REKLAMA

Nors dalis ligų, su kuriomis tenka susidurti medikams, yra itin retos mūsų krašte, tačiau medikai moka jas atpažinti. Pasak E. Preidžio, medikai to mokosi, būna kursai.

„Mes tam ir esame infekcinė ligoninė“, – sako medikas, kad gydymo įstaiga pasirengusi priimti net ir tokia pavojinga liga sergančius asmenis.

Ebolos gydymas kol kas yra tik eksperimentinis – antivirusiniais vaistais.

Ne kaip gripas

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė sako, kad egzotiškų ligų Panevėžio krašte pasitaiko retai. 2012 metais Panevėžyje gydytas maliarija užsikrėtęs žmogus, tačiau jis buvo ne Panevėžio, o Utenos apskrities gyventojas – anykštėnas – grįžęs iš egzotiškų kraštų.

Pasak vedėjos, platinama labai daug informacijos apie tas ligas, kaip nuo jų apsisaugoti. Kad ne tik Panevėžyje, bet ir visoje šalyje retų ligų nebūna daug, jos manymu, lemia ir aplinka, nepalanki joms plisti, sveikatos priežiūros, higienos sąlygos.

Be to, lietuvių gal mažiau ir keliauja į tas šalis. Populiaresnės Afrikos šalys, nepriklausančios pavojaus zonai. Kol kas, pasak D. Brajinskienės, nesulaukta skambučių, žmonių, klausiančių apie Ebolos pavojus ar kelionę į jos apimtas šalis.

„Paprastai ten vykstama arba darbo, verslo reikalais, arba teikti medicinos pagalbą“, – mano D. Brajinskienė. Be to, ir nuvykus, nuo Ebolos įmanoma apsisaugoti laikantis tam tikrų rekomendacijų. Ši liga ne gripas ir neplinta oro lašeliniu būdu.

Apsisaugoti galima

Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į daugiausia Ebolos viruso aukų patyrusią Gvinėją ir į nepaprastąją padėtį dėl šio viruso protrūkio paskelbusias Liberiją bei Siera Leonę, taip pat susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Nigeriją.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų