Stichinis reiškinys atkeliaus į Lietuvą netrukus – štai ką reikia padaryti

Šalnos gali tapti rimtu išbandymu kai kuriems augalams – jos gali pakenkti rudeninėms daržovėms, kurių derlius dar nenuimtas.

+30

Artinasi šalnos

Kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, pirmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurės rytų, 7–12 m/s. Temperatūra 8–13 laipsnių šilumos, skelbė meteo.lt.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Po šalnų – orų lūžis: sinoptikė įspėja, kas Lietuvą užklups jau netrukus

Iš sinoptikų – naujausia žinia: štai kokie orai laukia kitą savaitę

Šalyje maišysis stichijos: įspėja, kokių orų laukti netrukus

Antradienio naktį kai kur truputį palis. Vėjas šiaurės rytų, rytų, 6–11 m/s. Oro temperatūra naktį 2–7 laipsniai šilumos, šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur šalnos 0–5 laipsniai šalčio, dieną 10–15 laipsnių šilumos.

Trečiadienio naktį pietvakariniuose, dieną daugelyje rajonų palis. Vėjas rytų, pietryčių, naktį 6–11 m/s, dieną 9–14 m/s. Temperatūra naktį 5–10, dieną 11–16 laipsnių šilumos.

Meteo.lt pateikiamame pavojingų meteorologinių reiškinių žemėlapyje išskiriamos 5 apskritys – Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos, nurodoma, kad čia spalio 20 dieną, nuo 3 iki 12 valandos, numatomas pavojingas šalnos lygis.

Rekomenduojama apsaugoti jautrius lauko augalus, prieš saulėlydį uždengti juos tinkamu uždangalu.

Kaip apsaugoti augalus nuo šalnų?

Ateinant šalnoms, dalijamės su jumis meteo.lt specialistų patarimais, kaip joms pasiruošti ir kaip apsaugoti savo augalus.

Pavasario antroje pusėje, vasaros pradžioje ir pabaigoje bei rudens pradžioje augalus gali pažeisti šalnos – dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ir žemiau, kai vidutinė paros oro temperatūra yra teigiama (vegetacijos periodas).

Šalnų poveikis įvairioms žemės ūkio kultūroms priklauso nuo jų trukmės. Silpnos, bet ilgai trunkančios šalnos augalams kenkia labiau nei trumpos, bet stiprios.

Didelę reikšmę turi ir augalo išsivystymo laipsnis. Žydėjimo ir brendimo laikotarpiu augalai būna jautresni nei pradinėse vystymosi fazėse.

Lietuvoje šalnos gali pridaryti nemažai nuostolių: pavasario šalnos – augalų daigams, vaismedžių žiedams, o rudens šalnų pažeistos daržovės netenka savo vertingų savybių, pasikeičia jų skonis ir išvaizda.

Kaip apsisaugoti nuo šalnų?

• sėjos arba sodinimo laiką reikia derinti taip, kad išvengtumėte ilgai trunkančių pavasarinių šalnų, o derlių nuimti iki rudeninių šalnų;
• jautrius augalus (daržoves) apsaugoti nuo šalnų galima juos sėjant ar sodinant iškilesnėse, atvirose reljefo vietose, nes ten vėjas neleidžia kauptis šaltam orui;
• šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto. Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus. Per flisą augalą pasiekia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, išsaugoma dirvoje sukaupta šiluma ir drėgmė;
• paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų – drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu – tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų sumažina ne tik dirvos drėkinimas, bet ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu;
• augalams iki ryto nuvytus dėl šalčio, juos reikėtų laistyti ar apšlakstyti šaltu vandeniu – tai mažina temperatūros kontrastą, kurį sukelia intensyvūs rytiniai saulės spinduliai ir tikėtina, kad augalas atsigaus;
• prieš patekant saulei, galima tiesiogiai šildyti aplinką arba sukelti oro srautų judėjimą ventiliatoriais (labiau tinka uždaresnėms erdvėms).