Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vėžio agentūros (IARC), naujuose skaičiavimuose, kurie paskelbti prieš vasario 4-ąją – Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, pabrėžiama „didėjanti vėžio našta“ bei būtinybė spręsti vėžio nelygybės problemą, skelbia portalas „Euronews“.
Mirčių nuo vėžio ženkliai padaugės
Agentūros teigimu, tarp veiksnių, kurie prisideda prie šio skaičiaus didėjimo, yra visuomenės senėjimas, rūkymas, alkoholis ir nutukimas, taip pat oro tarša.
Šiuo metu maždaug kas penktas žmogus per savo gyvenimą suserga vėžiu, o maždaug vienas iš devynių vyrų ir viena iš 12 moterų nuo jo miršta.
Didėjant sergamumui vėžiu, didės ir mirtingumas nuo vėžio – nuo maždaug 9,7 mln. žmonių 2022 m. iki 16,6 mln. žmonių 2045 m. visame pasaulyje.
Remiantis naująja analize, Europoje mirčių nuo vėžio skaičius gali išaugti 32 proc.
Europoje paplitę vėžiniai susirgimai ir gydymo skirtumai
Remiantis 2022 m. skaičiavimais, Europoje dažniausia vėžio rūšis yra krūties vėžys, po jo seka prostatos ir storosios žarnos vėžys, rodo IARC, PSO vėžio agentūros.
ES duomenimis, dažniausios mirties nuo vėžio priežastys yra plaučių, storosios žarnos ir krūties vėžys.
„Tuo metu, kai sveikatos finansavimas visoje Europoje patiria vis didesnį spaudimą, rizikuojame sužlugdyti dešimtmečius trukusią pažangą gerinant milijonų žmonių sveikatą ir gerovę, – pareiškime teigė PSO Europos regiono direktorius daktaras Hansas Kluge. – Įveikdami COVID-19 pandemiją, visiems – ir politikams, ir piliečiams – noriu pasakyti, kad mums reikia daugiau, o ne mažiau sveikatos priežiūros paslaugų“.
Sergantys vėžiu patiria nelygybę
Šią savaitę paskelbtoje naujoje Tarptautinės vėžio kontrolės sąjungos (UICC) ataskaitoje taip pat teigiama, kad Europoje egzistuoja didelė nelygybė, susijusi su vėžio gydymo prieinamumu.
Pavyzdžiui, Švedijoje žemą socialinį ir ekonominį statusą turintiems žmonėms kyla didesnė rizika mirti nuo vėžio, palyginti su labiau privilegijuotais asmenimis, teigė UICC.
Portugalijoje apie 30 proc. dažniausių vėžio priežasčių yra susijusios su tabako vartojimu.
Pasak UICC vadovo Cary Adamso, „nepaisant pažangos, pasiektos ankstyvojo vėžio nustatymo ir vėžiu sergančių pacientų gydymo bei slaugos srityje, dideli vėžio gydymo rezultatų skirtumai egzistuoja ne tik tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių pasaulio regionų, bet ir pačiose šalyse“.
„Nuo to, kur žmogus gyvena, neturėtų priklausyti, ar jis išgyvens ligą. Yra priemonių, kurios leidžia vyriausybėms nustatyti vėžio priežiūros prioritetus ir užtikrinti, kad kiekvienas galėtų naudotis kokybiškomis paslaugomis už prieinamą kainą. Tai ne tik išteklių, bet ir politinės valios klausimas“, – teigė C. Adamsas.
Tarp priemonių, kurias UICC paragino įgyvendinti, yra šios: didinti finansavimą kovai su vėžiu, įtraukti vėžio paslaugas į nacionalines sveikatos išmokas ir įgyvendinti bendras vėžio atrankinės patikros programas.
Skirtumai tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių šalių
Naujaisiais IARC Pasaulinės vėžio observatorijos vertinimais nustatyta, kad tarp labiau išsivysčiusių ir menkai išsivysčiusių šalių egzistuoja dideli skirtumai.
Šalyse, kuriose aukštas žmogaus socialinės raidos indeksas (HDI) – rodiklis, pagrįstas išsilavinimu, vidutine gyvenimo trukme ir pajamomis, krūties vėžys bus diagnozuotas vienai iš 12 moterų, o viena iš 71 moterų nuo jo mirs.
Tačiau šalyse, kurių HDI žemas, krūties vėžys diagnozuojamas tik vienai iš 27 moterų, o miršta viena iš 48 moterų.
„Žemesnio HDI šalyse moterims krūties vėžys diagnozuojamas 50 proc. rečiau nei aukšto HDI šalyse, joms kyla daug didesnė rizika mirti nuo šios ligos dėl vėlyvo diagnozavimo ir nepakankamų galimybių gauti kokybišką gydymą“, – sakė IARC Vėžio priežiūros skyriaus vadovo pavaduotoja Isabelle Soerjomataram.
Apskritai apskaičiuota, kad 2022–2045 m. naujų vėžio atvejų skaičius žemo HDI šalyse padidės 107 proc., o aukšto HDI šalyse – 36 proc.
„Diagnozė, gydymas ir išgyvenamumas neturėtų priklausyti nuo to, kur gimei ar kokias pajamas gauni. Padedant žmonėms įveikti vėžį turi būti dedamos visos visuomenės pastangos, sujungiančios visas sveikatos priežiūros sistemos grandis per visą priežiūros procesą“, – pridūrė daktaras Hansas Kluge.
Tuo tarpu PSO atliktas 115 šalių tyrimas parodė, kad dauguma jų nepakankamai finansuoja vėžio paslaugas, kurios yra sveikatos priežiūros paslaugų dalis, todėl ekspertai ragina skirti daug investicijų, kad būtų pašalinti skirtumai tarp šalių.
IARC jau anksčiau pabrėžė, kad įverčiai turėtų būti interpretuojami „atsargiai“ dėl vėžio duomenų trūkumų visame pasaulyje, „ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse“.
