Yra paplitęs įsitikinimas, kad hipertenzija gali sirgti tik vyresnio amžiaus žmonės, tačiau prof. Dr. Jurgita Plisienė nurodo, kad taip manyti – klaidinga.
„Su amžiumi kai kuriems žmonėms gali didėti dėl kraujagyslių standumo padidėjimo, nes jos tampa nebe tokios elastingos, tačiau tokiais atvejais kraujo spaudimas turi būti koreguojamas.
Taip pat gali sutrikti sistemų, kurios reguliuoja kraujospūdį, veikla ir dėl to kraujo spaudimas gali padidėti, bet tai nėra tik su amžiumi susijusi liga. Jauni žmonės irgi turi padidėjusį kraujospūdį, genetika turi įtakos ir net vaikų tarpe pasitaiko hipertenzijos. Negalima sakyti, kad tai yra tik vyresnio amžiaus žmonių liga“, – sako ji.
Idealus kraujospūdis
Gydytoja nurodo, kad su žmogaus amžiumi nesikeičia ir idealaus kraujospūdžio rodikliai. Pats idealiausias kraujospūdis turėtų būti ne mažesnis nei 120, bet ne didesnis nei 130 ir nemažiau nei 80.
„Idealus kraujo spaudimas 120 ir 80. Mes sakome, kad siektinas kraujo spaudimas yra tarp 140 ir 90. Amžius neturi kraujospūdžiui įtakos, tačiau yra galimybė, kad kraujospūdis padidėja vyresnio amžiaus moterims dėl kraujagyslių spazmų, dėl hormonų pasikeitimų. Taip pat gali sutrikti sistemų, kurios reguliuoja kraujospūdį, veikla ir dėl to kraujo spaudimas gali padidėti, bet tai nėra tik su amžiumi susijusi liga.
Jauni žmonės irgi turi padidėjusį kraujospūdį, genetika turi įtakos ir net vaikų tarpe pasitaiko hipertenzijos. Negalima sakyti, kad tai yra tik vyresnio amžiaus žmonių liga“, – sako prof. Dr. J. Plisienė.
Padidėjusiam kraujo spaudimui įtakos turi ne tik pokyčiai organizmo sistemose, tačiau ir netinkamas gyvenimo būdas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas. Į „kaltųjų“ sąrašą dėl hipertenzijos atsiradimo patenka ir mūsų kasdienio gyvenimo palydovas stresas.
„Taipogi reikėtų nepamiršti, kad vienas iš pagrindinių hipertenzijos atsiradimo priežasčių yra stresas. Tas lėtinis stresas, nepasitenkinimas gyvenimu, nuovargis didina kraujospūdį. Teisingai gydant kraujo spaudimo ligą reikia atsižvelgti į viską gyvenimo būdo korekciją, streso mažinimą. Aišku, streso sumažinti visiškai negalime, bet galime išmokti jį kontroliuoti“, – pabrėžia gydytoja.
Tampa kitų ligų kaltininke
Negana to, kad hipertenzija, kitaip, padidėjęs kraujo spaudimas gali atsirasti netikėtai, tačiau kraujospūdžio pokyčių organizme žmogus gali visiškai nepastebėti, nes nėra jokių specifinių tai išduodančių požymių arba jaučia menkus savijautos pasikeitimus, kurių galbūt nesusieja su šia problema.
„Blogiausia, kad daugelis pacientų nejaučia, kad kraujo spaudimas nebeatitinka normų. Tai yra blogiausia, nes ko neskauda, lyg ir atrodo nereikia gydyti. Dažnai žmonės kreipiasi visai dėl kitko ir atsitiktinai randamas aukštas kraujo spaudimas ir neaišku, kiek metų toks kraujo spaudimas gali būti. Aišku, kiti žmonės jaučia galvos skausmus, veido paraudimą, karštį. Tačiau didesnė dalis nejaučia“, –aiškina prof. Dr. J. Plisienė.
Hipertenzija yra skirstoma ir į dvi grupes – pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija neturi aiškios atsiradimo priežasties, o antrinė – atsiranda dėl jau esančių ligų.
„Mūsų kraujospūdį reguliuoja tikrai nemažai organizmo sistemų ir pasakyti, kuri iš jų ląsteliniame lygyje yra sutrikusi, neturime galimybės. Dėl šios priežasties 90 proc. hipertenzijos atvejų įvardijama kaip pirminė hipertenzija.
Antrinė hipertenzija yra tuomet, kai kraujospūdžio liga yra sukelta kažkurios iš jau esančios ligos, pavyzdžiui, inkstų ligos, endokrininių ligų, tam tikrų įgimtų širdies ligų. Tada mes sakome, kad tai antrinė hipertenzija dėl jau esančios ligos“, – nurodo gydytoja.
Hipertenzija tampa ir dideliu rizikos veiksniu kitoms ligoms, pavyzdžiui, širdies ar inkstų
„Tai reiškia, kad žmonės negydo ar nestebi savo kraujospūdžio gali susirgti širdies nepakankamumu, atsirasti ritmo sutrikimai, progresuoti širdies išeminė liga, progresuoti inkstų funkcijos nepakankamumas. Jeigu hipertenzija negydoma ar blogai gydoma, gali sukelti komplikacijos, kurios gali būti net mirtinos – aortos plyšimas ar insultas. Pati arterinė hipertenzija, nors jos neskauda, vadinama tyliąja žudike, nes ji nusineša daug gyvybių“, – aiškina prof. Dr. J. Plisienė.