Skubiai įspėja dėl kelių ežerų Lietuvoje: nekelkite į juos kojos

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC), įvertinęs gautus liepos mėnesio maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad vienoje maudykloje buvo nustatyta trumpalaikė tarša.

Gauti 111 maudyklų iš 120 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens tyrimų rezultatai. Liepos 2 d. vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų reikalavimų Baldžio ežero II paplūdimio maudykloje. Šioje maudykloje buvo nustatyta daugiau, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens. Liepos 7 d. pakartotinai atlikus Baldžio ežero II paplūdimio maudyklos vandens tyrimus, vandens kokybė jau atitiko higienos normos reikalavimus.

Pagal 2018 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-885 patvirtintą stebimų maudyklų sąrašą, informacija apie maudyklų vandens kokybę dar nėra gauta iš Kupiškio, Akmenės, Tauragės, Šilalės, Molėtų ir Širvintų rajonų maudyklų. Kai bus gauti tyrimų rezultatai, informacija SMLPC interneto svetainės „Aplinkos sveikata − Maudyklos“ skiltyje bus atnaujinta.

Gauta informacija ir apie 100 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę. Didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje liepos 5 d. rastas prie Aujedo ežero poilsio zonos. Liepos 12 d. pakartotinai atlikus tyrimus šioje poilsio zonoje vandens kokybė jau atitiko reikalavimus.

Tuo tarpu Lazdijų rajono savivaldybė praneša, kad naujausių tyrimų duomenimis Ančios ežero vandens kokybė neatitinka Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nurodytų kriterijų, t. y. žarninių enterokokų nustatyta daugiau nei leidžiama HN 92:2018. Todėl minėtame ežere maudytis nerekomenduojama.

⛔️Ančios ežere maudytis NEREKOMENDUOJAME❗ Informuojame, kad naujausių tyrimų duomenimis Ančios ežero vandens kokybė...

REKLAMA
Posted by Lazdijų rajono savivaldybė on 2021 m. liepos 20 d., antradienis

Svarbiausi parametrai

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės“ maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija apie maudyklų vandens kokybę visuomenei paplūdimio informaciniuose stenduose būtų skelbiama operatyviai.

Išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie jų keliamą grėsmę sveikatai, institucijos, atsakingos už paplūdimių ir  maudyklų administravimą, turi: vykdyti jų stebėseną vizualiai pagal sudarytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką.

Intensyvaus vandens žydėjimo metu turi atlikti melsvadumblių tyrimus ir nustačius didesnį melsvadumblių kiekį nei 100 000 ląstelių/ml, turi būti draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai, o esant daugiau nei 20 000 ląstelių/ml tūri būti rekomenduojama nesimaudyti. Tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki mažiau nei 20 000 ląstelių/ml.

Visuomenei informacija apie maudyklų vandens kokybę taip pat turi būti skelbiama ir savivaldybių interneto svetainėse. O stenduose prie paplūdimių turi būti skelbiami naujausi maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša.

REKLAMA

Įspėja dėl maudynių Dusios ežere

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Metelių regioninis parkas įspėja besimaudančius Dusios ežere – po maudynių keli žmonės skundėsi stipriu niežuliu ir kojų bėrimu. Pasak Metelių regioninio parko atstovų, tai gali lemti šistosomų lervos.

Šeštadienį Metelių regioninio parko facebooke atsirado įspėjimas, kad keliems žmonėms po maudynių Dusios ežere, dar vadinamu Dzūkų jūra, pasireiškė nemalonūs pojūčiai:

„Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio , keliems asmenim išbėrė kojas ir atsirado stiprus niežulys. Manome, kad tai įvyko po kontakto su šistosomų lervomis, (cerkarijomis), kurios plika akimi nematomos

Prašome pasipasakoti, kuriame Dusios ežero krante paskutinėmis dienomis maudėtės ir kokia po to Jūsų sveikatos būklė.

Duomenų apie bėrimus prie lankytojų centro negirdėjome jau 3 savaites.

Dusios ežero vanduo šeštadienio ryte buvo ypač šiltas – 25 laipsniai“, – rašoma paskelbtame įraše.

Turime žinių, kad po maudymosi Dusios ežere prie valčių nusileidimo vietos bei buriuotojų kemperių miestelio , keliems...

Posted by Metelių regioninis parkas on 2021 m. liepos 16 d., penktadienis

Po maudynių vasarą – niežulys

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistė, Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė nurodo, kad šistosomų lervos (cerkarijos) parazituoja vandens paukščių kraujo sistemoje, o sukontaktavusios su žmogaus oda gali sukelti šistosominį cerkarinį dermatitą.

Suaugusios šistosomos parazituoja vandens paukščių organizme. Jų tarpiniai šeimininkai yra moliuskai. Laimei, šios cerkarijos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta.

ULAC duomenimis, cerkarijos yra paplitusios Lietuvoje ir gali būti rastos įvairiose upėse ar vandens telkiniuose.

A. Bartulienė nurodo, kad žmogus šistosominiu cerkariniu dermatitu užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų. Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą.

REKLAMA

„Cerkarinio dermatito metu yra pažeidžiamos odos kraujagyslės. Pažeidimo vietoje jaučiamas dilgsėjimas, deginimas, odos niežulys, atsiranda bėrimai. Šie simptomai atsiranda praėjus 10–15 minučių po kontakto su užterštu vandeniu ir išnyksta po kelių valandų, rečiau – po kelių dienų.

Pakartotinai užsikrėtus, dermatitas būna labiau išreikštas (stiprus paraudimas su spuogeliais), lydimas stipraus niežulio, kuris gali išlikti 5-7 dienas. Jei invazija intensyvi, gali pakilti temperatūra. Ligos eiga gali varijuoti nuo lengvos iki sunkios stadijos, priklausomai nuo organizmo imuninės būklės. Jei žmogus kasydamasis pažeidžia odą, liga gali komplikuotis antrine bakterine infekcija“, – rašoma ULAC parengtame pranešime.

A. Bartulienė išskyrė veiksmus, kaip galima apsisaugoti nuo šios nemalonios ligos. Pirmiausiai derėtų vengti kontakto su užterštu vandeniu. Tuomet išlipus iš vandens iš karto energingais judesiais nusitrinti kūną rankšluosčiu. Odos paviršiui nuvalyti naudoti skysčius, turinčius alkoholio.

„Kadangi cerkarijų prisitvirtinimą stimuliuoja odos lipidai, prieš lipant į vandenį kūną nuvalyti spiritiniu losjonu ar nusiplauti su muilu. Tvenkinius, kuriuose maudosi žmonės, saugoti nuo teršimo organinėmis medžiagomis, valyti nuo vandens augalų, kurie yra pagrindinis moliuskų maistas“, – nurodoma ULAC parengtame pranešime.


Rašyti komentarą...
L
LT
2021-07-21 13:07:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Fantastika, skubiai įspėja, šiandien 21d., rezultatai buvo 4-5 dienomis...
Atsakyti
-1

I
Ir
2021-07-21 11:58:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dar,ko gero,aplink ežerą pilna ponų namų
Atsakyti
-2

A
Ar
2021-07-21 14:17:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Be to ,,varėnos jūros,,vanduo kažkoks žalsvas,neskaidrus, būkit geri,ištirkit...dėl žmonių,o ypač vaikų saugumo ir sveikatos
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (19)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų