Pirmasis vasaros mėnuo pametės galingų magnetinių audrų, jų nebus daug, bet šios stebins seniai regėtu stiprumu.
Štai kas prognozuojama birželį ir liepos pradžioje – pažvelkime, ką rodo mėnesio magnetinių audrų kalendorius.
Birželio mėnesio magnetinės audros
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozės centras skelbia informaciją, kas laukia mūsų ir kada sulauksime magnetinių audrų.
Šiandien, birželio 9 dieną, dar siautės magnetinė audra, jos aktyvumas pakils iki 6 balų, tai traktuojama kaip stipri geomagnetinė audra.
Nurimus geomagnetinei audrai, birželio 10–12 dienomis aktyvumas nukris iki 3 balų, 13–14 dienomis bus dar mažesnis, vos 2 balų.
Šio mėnesio 15–16 dienomis aktyvumas vėl laikysis ties 3 balų riba, 17–20 dienomis sumažės iki 2, o vėliau vėl pasieks 3 balų aktyvumą.
Birželio 23–26 dienomis geomagnetinio lauko aktyvumas pakils iki 4 balų, vėliau iki pat mėnesio pabaigos tiesieks 2–3 balus.
Aiškėja prognozės ir liepos mėnesio pradžiai. Ši numatoma rami, liepos 1–2 dienomis aktyvumas sieks 2, 3–4 dienomis – 3 balus.
Požymiai, išduodantys pakilusį arba nukritusį kraujospūdį
Vyraujančios magnetinės audros būna metas, kai skatinama labiau pasirūpinti sveikata, tačiau ja rūpintis būtina nuolat ir nenumoti ranka į jaučiamus simptomus ar įvairias būkles.
Viena tokių būklių – „šokinėjantis“ kraujospūdis. Apie to priežastis, kada svarbu kuo greičiau pasirodyti gydytojui ir kaip sau padėti, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.
Vaistininkė pabrėžė, kad padidėjęs kraujospūdis gali būti visiškai „tylus“ – žmogus nieko nejaus. Vis dėlto daliai žmonių organizmas siunčia signalus, kurių nereikėtų ignoruoti.
„Paprastai padidėjusio kraujospūdžio gali ir nepastebėti, nes jis gali būti nejaučiamas. Bet jeigu jaučia, tai tada gali būti paraudęs veidas, spaudimas galvoje, galvos svaigimas ar pykinimas“, – aiškino A. Krušnienė.
Prie tokių požymių ji pridėjo ir nerimą – pasak jos, kai kuriems žmonėms kraujospūdžio pakilimas pasireiškia psichologiniu diskomfortu.
Kraujospūdžiui krentant, simptomai paprastai būna aiškesni – silpnumas, šaltas prakaitas, apsvaigimas, noras atsisėsti ar atsigulti. Tokiu atveju, svarbu įvertinti, ar tai pavienis atvejis, ar pasikartojantis reiškinys.
„Pagrindinis dalykas – atstatyti skysčius ir elektrolitus. Jeigu žmogui kraujospūdis visada buvo normalus, o staiga nukrito – pirmiausia reikia atsigerti, suvalgyti kažką sūresnio, o jei žmogus diabetikas – būtinai pasimatuoti cukrų“, – aiškino vaistininkė.
Ji pridūrė, kad trumpalaikį pakritimą gali padėti sumažinti ir stipresnė arbata su kofeinu, tačiau tai nėra gydymas, o tik laikinas palengvinimas.
„Čia toks negydymas – tik tam kartui“, – pabrėžė specialistė.
Kodėl kraujospūdis „šokinėja“?
Vaistininkė A. Krušnienė sakė, kad žmonės dažnai nesupranta, kodėl kraujospūdis vieną kartą būna aukštas, kitą – žemas. Pasak jos, tam įtakos turi labai daug priežasčių.
„Gali būti nesukontroliuotas cholesterolis, aterosklerotiniai pakitimai, neteisingai vartojami vaistai. Bet gali būti ir paprastesni dalykai – stresas, sūrus maistas, nemiga, nuovargis“, – vardijo ji.
Kraujospūdis gali kristi ir dėl sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje – tai ypač aktualu sergantiems diabetu.
Specialistė akcentavo, kad jeigu žmogus pastebi reguliarų spaudimo svyravimą, būtina fiksuoti rodiklius.
„Reikia matuotis ryte ir vakare, savaitę ar dvi. Jeigu jis reguliariai aukštesnis nei 140/90 – kreiptis į gydytoją“, – sakė ji.
Į gydytoją būtina kreiptis ir tuo atveju, jeigu žmogaus kraujospūdis visada buvo normalus, o dabar nukrenta iki 90/60 ar dar mažiau.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
