REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
4
Jono Basanavičiaus gyvenimo akimirkos (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos fototeka, J.Basanavičiaus fondo nuotr.)

Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus Jono Basanavičiaus (1851-1927) asmenybės. Ožkabaliuose, Vilkaviškio apskrityje, gimęs mokslininkas ir itin garsus gydytojas visą gyvenimą iš kitų išsiskyrė savo inteligentiškumu, požiūriu į aplinką, bendravimo manieromis.

4

Nėra Lietuvoje žmogaus, kuris nežinotų lietuvių visuomenės veikėjo, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus Jono Basanavičiaus (1851-1927) asmenybės. Ožkabaliuose, Vilkaviškio apskrityje, gimęs mokslininkas ir itin garsus gydytojas visą gyvenimą iš kitų išsiskyrė savo inteligentiškumu, požiūriu į aplinką, bendravimo manieromis.

REKLAMA

Vasario 16-oji paženklinta mirtimis

Gimė jis ūkininkų šeimoje. Tėvai nuo pat jo vaikystės buvo suinteresuoti, kad sūnus baigtų mokslus, įgautų išsilavinimą. 

Pirminių mokslo žinių jis siekė pas kaimo mokytoją, o vėliau ėjo į vietinę pradžios mokyklą.

Tėvai įsivaizdavo savo sūnų kunigu, tikėjosi, kad jis baigs kunigų seminariją, tačiau jis nepakluso tėvų sprendimui ir išvyko mokslų tęsti į Maskvą. Ten, Maskvos universitete, jis studijavo istoriją ir filosofiją, o vėliau įstojo į Medicinos fakultetą.

REKLAMA
REKLAMA

Baigęs medicinos studijas jis ėmėsi praktiškai pritaikyti įgytas žinias, pradėjo dirbti gydytoju.

Nors dirbdamas gydytoju jis buvo įsitikinęs, kad gelbėti žmonių gyvybes yra labai kilnu, vis dėlto greta šių darbų jis, net gyvendamas Maskvoje, tyrinėjo Lietuvos istoriją, kalbą, kultūrą.

REKLAMA

1882 metais J.Basanavičius ėmėsi ypatingos misijos – su kolegomis jis nusprendė leisti pirmąjį laikraščio „Aušros“ numerį. Dar tais laikais jis sugebėjo dirbti nuotoliniu būdu.

Vasario 16-oji – neatsitiktinai pasirinkta data, kada publikuojame straipsnį apie J.Basanavičių ir jo mylimąją žmoną Gabrielę Eleonorą Mohl.

Būtent ši diena buvo lemtinga jų abiejų gyvenimuose: „Sutapimas ar ne, bet Eleonora mirė vasario 16-ąją. Ši data – neeilinė, nes jis ir pats 1927 metais vasario 16-ąją mirė“, - tv3.lt pasakojo „Savaitgalio ekskursijų“ įkūrėja Gabija Lunevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Lemtinga pažintis Čekijoje

Darbas Prahoje buvo lemtingas ne tik dėl to, kad J.Basanavičius parengė laikraštį ir parašė garsiąją prakalbą, bet ir susipažino su savo būsimąja žmona, Čekijos vokietaite Gabriele Eleonora Mohl (1861–1889).

Jiedu susituokė 1884 metais. Tada Jonui buvo 31-eri, o Gabrielei – vos 23-eji metai. Deja, jų santuokinis gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – vos po penkerių bendro gyvenimo metų jo žmona Gabrielė, metraščiuose vadinama Eleonoros vardu, mirė nuo džiovos.

Apie tai, kokia meilė ir ryšys siejo Lietuvą garsinusį ir ypač šaliai nusipelniusį J.Basanavičių su mylimąja Gabriele Eleonora Mohl, tv3.lt skaitytojams papasakojo „Savaitgalio ekskursijų“ įkūrėja Gabija Lunevičiūtė, kuri 2017 metais buvo išrinkta svetingiausia miesto gide.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip ji teigė, Gabrielę Eleonorą Mohl Jonas vadino Ele. Tai buvo vienintelė jo gyvenimo meilė, su kuria susipažino Čekijoje. 

Pažintis prasidėjo nuo susidomėjusio jauno daktaro žvilgsnio į priešais buvusio namo langus: trečiojo aukšto lange jis pastebėjo dailią merginą, kuri, kaip jis rašo autobiografijoje, „su kanarka žaidė: prijaukintas paukštukas tai jai ant galvos, peties, ant rankos pirštų šokinėjo ir tupėjo.

Sykį atkreipęs į ją atydą, aš interesuotis pradėjau jąją arčiau pažinti”.

Dėl Eleonoros pametė galvą

J. Basanavičius netruko išsiaiškinti, kad Gabrielė Eleonora – viena „gražiausių interesingiausių Pragos merginų“ ir susipažinti. O tai mergina žinojo ir pati, ir garsą apie savo grožį pabrėžusi ir savo dienoraščiuose, kurių ištraukas J. Basanavičius įtraukė ir į savo prisiminimų knygą.

REKLAMA

„Ji pasakoja, kad kartą ji parodžius prof. Burgsdorfui savo fotografiją, tas jai pasakęs, „kad kiekvienas turįs mane įsimylėti, nes aš esanti mįslinga ir žavi“, o kitą kartą ji sako apie profesorių: „Jam aš atrodau daili, ypač jam patinka mano stotas, jis vadina jį karališku. Ir turiu pasakyti, kad jau šimtą kartų esu girdėjusi, daugiausia iš vyrų, jog mano figūra ir mano akys esančios žavios.

Aš tuo netikiu, tačiau tą man tvirtina iš visų pusių, ir jeigu norėčiau, galėčiau turėti daugiau gerbėjų nei bet kuri tikrai puiki mergina.“

Pasak gidės, J.Basanavičius dėl 10 metų jaunesnės merginos pametė galvą tiek, kiek ir kiti miesto vyrai.

REKLAMA

Siejo ne veikla, o karšta meilė

Vis dėlto, pasiteiravus, ar siejo šiuos du žmonės tam tikra veikla, bendras požiūris į darbus, ji teigė, kad tarp dviejų žmonių užgimusi karšta meilė atsirado ne dėl bendrų veiklų.

„Tai buvo karšta meilė, gimusi ne iš bendrų veiklų, o iš susižavėjimo išoriniu grožiu, galbūt, asmeninėmis savybėmis.

Bent jau savo dienoraštyje J.Basanavičius nieko nerašo apie bendras veiklas.

Vis dėlto, galime įsivaizdutoi, kad kraustymasis ir įsikūrimas užėmė laiko. Jonas sirgo, buvo pašautas, todėl vyro slaugymas užėmė labai daug laiko. Santuoka netruko ilgai, tad laiko jiems būti kartu – nebuvo daug“, - pasakojo G.Lunevičiūtė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasiaukojanti santuoka

Gidė pripažįsta – ši dviejų žmonių santuoka iš Elės pusės buvo tikrai pasiaukojanti. „Ji buvo jauna, graži, populiari ir išsilavinusi mergina.

Elė išvyko paskui vyrą į Bulgariją, Balkanų užkampį, nors nemokėjo nei kalbos, nei galėjo ten save realizuoti.

Iš jo autobiografijos akivaizdu, kad jų gyventame miestelyje nebuvo nei mokytojų, nei inteligentų.

Nors autobiografijoje nėra iškeliama mintis, kad jo žmona galėjo nuobodžiauti, tačiau panašu, kad taip galėjo ir net turėjo būti.

Nėra užsiminta apie jos darbus, veiklas, o tik apie meilę „Janušui“. Būtent taip ji meiliai vadino gydytoją J. Basanavičių“, - pasakojo G.Lunevičiūtė.

REKLAMA

Žmona mirė nuo džiovos

Ji primena, kad jaunutės Gabrielės tėvai nebuvo laimingi, kad mergina pasirinko santuoką su užsieniečiu. Tėvai labai prieštaravo, tačiau jos meilė buvo stipresnė – ji buvo pasiruošusi aukotis ir daryti viską, ko tik jis paprašys.

„Ji net uogiai mokėsi lietuvių kalbos, kurią, anot vyro, taip nuoširdžiai buvo pamilusi“, - sakė G.Lunevičiūtė.

 

Pasiteiravus, ar galėjo jaunutė žmona daryti tam tikrą įtaką J.Basanavičiaus veiklai, ji teigė, kad apie tai kalbėti tikrai sunku.

 „Santuoka truko neilgai, nes penktaisiais santuokos metais jauna moteris mirė. Ją pasiglemžė džiova, kuria ji užsikrėtė nuo slaugytos moters.

REKLAMA

Kitos moters J. Basanavičiaus gyvenime nebuvo, bent jau tokios, apie kurią būtų išlikę žinių“, - teigė Gabija.

Ji pripažino, kad nors gydytojas, visuomenės veikėjas J.Basanavičius turėjo pasisekimą tarp moterų, nėra jokių žinių apie jo meilės romanus.

„Po žmonos mirties jis dar uoliau įsitraukė į politinę Lietuvos veiklą. Jis yra pasakęs, kad turėjo dvi meiles – Eleonorą ir Lietuvą. Mirus žmonai, liko Lietuva“, - pabrėžė G.Lunevičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų