Įstatymo projektu siūlyta, kad visiems nepilnamečiams pacientams sveikatos priežiūra būtų teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus.
„Galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, valstybėje susiklosto paradoksali ir prieštaringa situacija, kuomet nepilnametis asmuo, sulaukęs 16 metų, be tėvų sutikimo negali užsisakyti tatuiruotės, negali įsiverti auskaro, negali įsigyti alkoholio, tabako gaminių ar net energetinių gėrimų, negali kreiptis psichologo pagalbos, negali kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, tačiau gali savarankiškai spręsti visus klausimus dėl savo sveikatos priežiūros“, – rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
Diskusijos atsirado pradėjus skiepyti nuo COVID-19
Kaip pristatydama projektą aiškino vienos iš projekto iniciatorių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė, pagal šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso nuostatas, nepilnamečiai vaikai nuo 16 iki 18 metų amžiaus yra riboto veiksnumo asmenys, kurie savarankiškai be tėvų sutikimo įgyvendinti savo teises gali tik išimtinais atvejais.
Sveikatos priežiūros paslaugos yra viena tokių išimčių, t. y. šiai dienai nepilnametis asmuo nuo 16 m. turi teisę kreiptis dėl bet kokių sveikatos priežiūros paslaugų be tėvų sutikimo ir be jų žinios.
„Tai reiškia, kad nepilnametis asmuo gali savarankiškai nuspręsti ir kreiptis ne dėl profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų, įprastų ambulatorinių ir rizikos nekeliančių sveikatos priežiūros paslaugų, bet taip ir invazinių, intervencinių, chirurginių paslaugų teikimo“, – kalbėjo L. Girskienė.
Anot jos, poreikis apie tai diskutuoti atsirado tada, tai buvo vaikai pradėti skiepyti nuo COVID-19 ligos. „Tai susidarė tokios situacijos, kada paaugliai nuo 16–17 metų nuėjo pasiskiepyti be tėvų žinios ir tėvai apie skiepo faktą sužinojo tik tada, kada vaikui pasireiškė šalutiniai poveikiai, t. y. nuvykę į ligoninę, kai sukilo temperatūra, pradėjo galvą skaudėti ir panašiai. Tai, manyčiau, tokie atvejai neturėtų pasikartoti ir tėvai turėtų būti informuoti, kad vaikas atėjo ir pareiškė norą gauti kažkokią medicinos paslaugą“, – sakė ji.
Įžvelgė norą per daug kontroliuoti vaikus
Pristačius projektą socialdemokratė Orinta Leiputė savo ruožtu teiravosi, kodėl taip maža pasitikėjimo jaunais žmonėmis.
„Vaikai gimsta labai skirtingi ir kartos skirtingos ir ta branda gerokai ankstesnė. Mes priimame eilę sprendimų ankstindami amžių, pavyzdžiui balsuoti, dalyvauti rinkimuose ar kažkur kitur. O dabar jūs norite, kad tuos dvejus metus negalėtų priimti sprendimus, susijusius su sveikatos paslaugomis.
Ar jūs turite duomenis dėl tendencijų, kad yra nukentėjusių vaikų nuo 16 iki 18 m. amžiaus dėl savo priimtų sprendimų? Ar tai daugiau tėvų nepasitenkinimas, kad jie negali kontroliuoti savo vaikų sprendimų?“ – klausė ji.
L. Girskienė teigė, kad tokių atvejų yra ne vienas, nors statistikos pateikti ir negalėjo.
„Statistiką galėsiu pateikti, kai ją paskelbs Sveikatos apsaugos ministerija. Bet net savo aplinkoje turiu tokių atvejų. Neatkalbinėdama nuo skiepų galiu pasakyti, kad kilo tam tikros sveikatos problemos nepilnamečiams asmenims, kada jie savarankiškai priėmė sprendimą pasiskiepyti, o pasekmes ir išlaidas už gydymą turėjo prisiimti tėvai ir valstybė“, – aiškino ji.
Neatitinka teisė aktų
Kiti parlamentarai gi išreiškė abejonių dėl siūlomų pateikimų atitikimo Konstitucijai.
„Civilinis kodeksas aiškiai sako, kad sveikatos priežiūros paslaugų atveju jau 16 m. yra pilnas veiksnumas ir šiuo atveju Teisės departamentas ne šiaip rašo tokia pastabą. Civilinis Kodeksas yra kodifikuotas teisės aktas ir prieštaravimas jam jau rimtas signalas, kad tas projektas gali būti ir prieštaraujantis pačiai konstitucijai“, – pastebėjo Julius Sabatauskas.
Antrindamas jam Jurgis Razma sakė, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsuos „prieš“ vien dėl to, kad įstatymo projektas akivaizdžiai prieštarautų Civiliniam Kodeksui.
„Kita vertus, mes Seime kaip tik priėminėjame tokias įstatymo ir Konstitucijos pataisas, kuriomis reiškiame pasitikėjimą jaunais žmonėmis – mažinant ribą kandidatuojant į Seimą, dalyvaujant savivaldybių rinkimuose. Dabar šis projektas siūlo sprendimus visai kitokia kryptimi. <...>
Negirdėjau viešoje erdvėje, kad dėl dabartinės amžiaus ribos iškiltų kažkokių problemų ir, man atrodo, gal projektas daugiau sąlygotas atitinkamų judėjimų, kurie turi rezervuotą požiūrį į skiepus ir tokiu pagrindu nori dar labiau sumažinti besiskiepijančiųjų ratą“, – kalbėjo jis.
Iš 103 balsavusių Seimo narių 38 buvo „už“, 51 įstatymo projekto nepalaikė, dar 14 susilaikė. Taip pat buvo nepritarta tolimesniam įstatymo tobulinimui.
