Socialiniuose tinkluose Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas dalinosi, kad šis rezervatas yra vienintelė pelinės uolaskėlės radavietė Lietuvos pietvakariuose. Pelkinės uolaskėlės žydi rugpjūčio pabaigoje, rugsėjį.
Pelkinė uolaskėlė – saugomas augalas
Siekiant išsaugoti šį saugomą augalą, šiemet eilinį kartą buvo vykdomi gamtotvarkos darbai siekiant sudaryti palankias sąlygas šiam augalui augti – šienauta tarpinė pelkė prie Buveinių ežero, buvo šalinama sumedėjusi augalija.
„Lietuvoje pelkinės uolaskėlės populiacijos aptinkamos šaltiniuotose žemapelkėse, tarpinėse pelkėse, užpelkėjusiose ežerų pakrantėse ir durpinėse pievose.
Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) auga, tik Buveinių ežero šiaurvakarinėje pakrantėje. Tai vienintelė pietvakarių Lietuvoje aptinkama rūšies populiacija. Visoje Lietuvoje yra 173 radavietės“, – dalinosi Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.
Buveinių ežero pakrantėje gausi buveinių įvairovė, čia aptinkamos ir kitos saugomos rūšys – dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), nariuotoji ilgalūpė (Corallorhiza trifida), pelkinė laksva (Hammarbya paludosa). Visos jos įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą.
Vis tik, dalindamiesi apie pelkinę uolaskėlę, specialistai neslėpė, kad gamtiniame rezervate jos populiacijos būklė nėra labai gera. Tai lemia keli dalykai, todėl ir imtasi buveinių tvarkymo darbų, kad būtų išsaugotas saugomas augalas:
„Tam įtakos turi sparčiai tankėjantis krūmų ardas ir nesuirusių augalų liekanų kaupimasis, kuris trukdo pelkinės uolaskėlės augimui ir vystymuisi. 2007 m. buvo pradėti buveinių tvarkymo darbai, tačiau vis dar nėra duomenų apie pelkinės uolaskėlės populiacijos būklės pokyčius. Dažniausiai šių saugomų augalų didesnė dalis lieka vegetuoti t. y. nežydi, matosi tik lapeliai.
Dėl to reikia tęsti buveinių priežiūros darbus. Kiekvieną žiemą, esant ilgalaikei sniego dangai ir (arba) nuolatiniam įšalui būtina pašalinti visus krūmus iš Buveinių ežero pakrantės.
Pelkės pakraščiuose esančius pavienius iki 2 m aukščio krūmus galima pjauti motopjūklu. Žemi, gausiai išsišakoję krūmai turi būti kertami kirviu arba genėjimo žirklėmis. Nukirsti krūmai turi būti pašalinami.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kai turi pinigų, turi ir pažįstamų. Kai turi pinigų ir pažįstamų, gali daryti ką nori. Tame tarpe ir uždaryti ir / arba panaikinti nuo neatmenamų laikų visuomenės naudojamą privažiavimą prie ILGUČIO ežero.
Visiems pokui. Taigi, ir man pokui. Sunaikinam viską ir sėdim apsišikę.
