Dažniausios sutuoktinių teisinės klaidos
Prašnekus apie pagrindines sutuoktinių klaidas, teisininkė R. Joskaudienė paaiškino, kad pirmoji iš jų – manymas, kad jeigu turtas registruotas vieno sutuoktinio vardu, tuomet jis automatiškai yra tik to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pasak jos, santuokoje tai nėra teisinga, nes turtas, įgytas po santuokos sudarymo, gali būti bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė net ir tais atvejais, kai jis įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu.
„CK įtvirtina bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, kol neįrodoma priešingai“, – sakė ji.
Antroji klaida, kurią išryškino pašnekovė, yra mintys apie tai, kad asmeninis turtas visada gali būti tvarkomas be jokių ribojimų.
Anot jos, jeigu asmeninės nuosavybės teise priklausantis būstas yra šeimos gyvenamoji patalpa, tuomet jo perleidimui, įkeitimui ar kitokiam suvaržymui reikia sutuoktinio raštinio sutikimo.
„Trečia klaida – neteisingai vertinti kreditus. Nėra taisyklės, kad kiekviena vieno sutuoktinio paimta paskola automatiškai tampa abiejų sutuoktinių solidaria skola, tačiau nėra ir priešingos taisyklės, kad jeigu sutartį pasirašė tik vienas sutuoktinis, kitas sutuoktinis visada lieka visiškai nepaveikiamas.
Reikia vertinti, ar paskola buvo paimta šeimos interesais, ar ji buvo būtina bendriems šeimos poreikiams, ar kitas sutuoktinis davė sutikimą arba vėliau sandorį patvirtino, ar lėšos panaudotos šeimos būstui, vaikų poreikiams, bendram turtui, ar vien asmeninėms vieno sutuoktinio reikmėms.
CK 3.109 straipsnyje numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos, be kita ko, prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat sandoriais, sudarytais su kito sutuoktinio sutikimu arba šeimos interesais.
Kartu CK aiškiai nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti“, – teigė ji.
Ketvirtoji klaida, kurią išryškino pašnekovė, yra painiojimas bendros ir solidarios prievolių. Tai – nėra tas pats.
Pasak jos, teismų praktikoje yra pabrėžiama, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant, kas atsako pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai ir iš kokio turto gali būti vykdomas išieškojimas.
Anot jos, taip pat nurodoma, kad solidarioji prievolė nepereziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtas.
„Penkta klaida – manyti, kad jeigu prievolė yra asmeninė, ji niekaip nepaveiks bendro turto. Net pagal vieno sutuoktinio asmeninę prievolę, atsiradusią po santuokos sudarymo be kito sutuoktinio sutikimo, išieškojimas tam tikrais atvejais gali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančią dalį bendrame turte, jeigu nepakanka jo asmeninio turto.
Tai nereiškia, kad kitas sutuoktinis tampa skolininku, tačiau reiškia, kad bendro turto režimas gali būti paveiktas“, – teigė ji.
Šeštąja klaida pašnekovė įvardijo vedybų sutarties nesudarymą, kai sutuoktiniai nori kitokio turto režimo. Pasak jos, Civilinis kodeksas leidžia sutuoktiniams vedybų sutartimi nustatyti kitokį turto teisinį režimą, tačiau ši sutartis negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei, viešajai tvarkai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
