D. Kepenis, prabilęs apie diagnozuotą prostatos vėžį, siuntė svarbią žinutę visiems vyrams – rūpintis sveikata ir tikrintis, kad liga būtų aptikta kuo anksčiau.
Dainius Kepenis atsivėrė apie diagnozuotą prostatos vėžį
Kaip anksčiau pranešė KUL, D. Kepenis nejautė jokių prostatos vėžio simptomų, o klastingos ligos paieškos prasidėjo apsilankius pas šeimos gydytoją dėl būtinos sveikatos patikros keičiant vairuotojo pažymėjimą.
Vyrui rekomenduota atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą, kurio rezultatai sukėlė įtarimų dėl onkologinės ligos – įtarimai pasitvirtino.
„Tęsiau tyrimus Klaipėdos universiteto ligoninėje, pasitikėdamas gydytoju urologu Mariumi Jasėnu. Atlikus apžiūrą, magnetinio rezonanso tyrimą ir biopsiją, sužinojau, kad man prostatos vėžys. Tą akimirką supratau, kad net ir sveikai gyvenant – sportuojant, tinkamai maitinantis – nuo šios ligos neapsisaugosi.
Šią žinutę skleidžiu ir savo bendraminčių, draugų, artimųjų rate. Visus vyrus, nepaisant jų gyvenimo būdo, raginu neaplenkti gydytojų kabinetų ir reguliariai rūpintis savo sveikata.
Esu įsitikinęs, kad kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengviau ji gydoma. Žinoma, sveikas gyvenimo būdas padeda vėžį įveikti lengviau, tačiau svarbu laiku jį aptikti“, – pasakojo D. Kepenis ligoninės išplatintame pranešime.
Sužinojus diagnozę ir pasitarus su medikais, vyrui buvo atlikta robotinė operacija. Tokios istorijos dar kartą primena, kaip svarbu nenumoti ranka į sveikatą, pasitikrinti ir atkreipti dėmesį į prostatos vėžio simptomus.
Prostatos vėžys – dažniausiai vyrams diagnozuojama onkologinė liga
Anksčiau apie tai, ką būtina žinoti apie prostatos vėžį ir kokiais simptomais jis gali pasireikšti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Santaros klinikų urologai doc. Arūnas Želvys ir dr. Albertas Čekauskas.
Prostatos vėžio susirgimų atvejų daugėja ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Kaip anksčiau teigė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų urologas doc. A. Želvys, Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga 2,5 tūkstančio vyrų, iš kurių net 500 atvejų baigiasi mirtimi.
„Prostatos vėžys yra dažniausiai pasitaikanti vyrų onkologinė liga. Antroje vietoje yra plaučių vėžys, tačiau mirtingumu prostatos vėžys plaučių vėžio nelenkia.
Taip yra todėl, kad liga yra lėčiau progresuojanti, o mums, medikams, tokiu atveju yra duota daugiau laiko ištirti pacientus ir pagalvoti apie ligos sunkumą bei metodus, kuriuos galime pritaikyti siekiant pačių geriausių gydymo būdų“, – teigė doc. A. Želvys.
Urologas taip pat džiaugėsi, kad bendras mirtingumas nuo prostatos vėžio Lietuvoje pastebimai mažėja, kadangi vis dažniau pavyksta pastebėti ligą ankstyvoje stadijoje ir ją suvaldyti.
„Manome, kad tokie pokyčiai vyksta keičiant vėžio gydymo praktiką ir įdiegiant vis naujus diagnostikos gydymo metodus į praktiką“, – pridūrė jis.
Prostatos vėžio simptomai
Prostatos vėžys yra vadinamas tylia onkologine liga, nes specifinių simptomų, kaip kiti vėžiniai susirgimai, neturi.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų urologo dr. A. Čekausko, dažniausiai vyrai pradeda jausti prostatos padidėjimo simptomus: apsunkėjusį šlapinimąsi, naktinį šlapinimąsi.
Tačiau šie simptomai, visgi, nėra specifiniai, skiriamieji prostatos vėžio požymiai, todėl juos pastebėjus svarbu nedelsti – nors jie gali slėpti kitą sutrikimą, nereikėtų atmesti tikimybės, kad tai gali būti ir prostatos vėžio pranašai:
„Beabejo, reikėtų turėti omenyje ir žinoti savo aplinką, ar niekas iš giminių nėra sirgę šia liga, ir jeigu tokie simptomai pasireiškia – kreipkitės į urologą.
Pagrindinis tyrimas yra prostatos vėžio antigeno tyrimas, kuris duoda urologui pirminę orientacinę žinią, kaip reikia pacientą toliau tirti. Tolimesni tyrimai priklauso nuo prostatos dydžio, gerybinių simptomų ir panašiai.“
Be to, urologas dr. A. Čekauskas perspėjo, kad jeigu jaučiate simptomus, kurie pasireiškia kaulų skausmais, šlapinimosi sunkumu ir panašiai, gali būti, kad tai yra jau pavėluoto ligos nustatymo požymiai.
„Labai kviečiu kreiptis, naudotis programos galimybėmis ir aplankyti urologą. Priešinės liaukos vėžio prevencijos programa teikiama nuo 50 iki 79 metų amžiaus vyrams. Jeigu šeimoje yra artimas giminaitis, sirgęs šia liga, tuomet programa gali pasinaudoti vyrai nuo 45 metų amžiaus“, – pridūrė jis.
Liga dažniausiai nusitaiko į 60–65 metų vyrus, bet neaplenkia ir jaunesnių
Urologas dr. A. Čekauskas taip pat teigė, kad onkologinė liga dažniausiai užklumpa 60-65 metų amžiaus vyrus. Taip pat susiduriama ir su jaunesnio amžiaus pacientais, kurie, atsižvelgę į ligos atvejus šeimoje, nusprendžia pasitikrinti pagal jiems priklausančią programą
„Pacientams galime pasiūlyti įvairiausius metodus. Tiems, kuriems yra įtariamas priešinės liaukos vėžys – atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Neretai iš matomų rezultatų yra siūloma paimti ir biopsijos tyrimą, kurio metu galime pataikyti į tam tikrą židinį, kuriame tikėtina, jog yra didelės rizikos liga.
Be to, taikome ir neinvazinę chirurgiją. Jau keletą metų turime laparoskopinę chirurgiją, kurią taikome priešinės liaukos gydymui. Taip galime matyti platesnį ir gilesnį vaizdą, kas leidžia chirurgui geriau įvertinti anatomines struktūras.
Žinoma, laparoskopinė chirurgija turi ir dar vieną privalumą prieš atvirą chirurgiją. Kalbant apie tam tikrus funkcinius rezultatus, žinome, kad po operacijų nuskriaudžiame pacientus: kurį laiką gali būti sunkiau šlapintis, atsiranda seksualinės problemos. Laparoskopinė chirurgija padeda sumažinti šias rizikas, kurias atneša chirurginė technika.“
Gydytojas džiaugėsi, kad pacientų, kurie yra gydomi chirurginiu arba spinduliniu būdu, išgyvenamumo rezultatai vis labiau gerėja. Anot jo, medikų aplinkoje vis dažniau pradedama kalbėti, kad prostatos vėžys pamažu tampa lėtine onkologine liga.
„Gydymo metu stengiamės pacientams pratęsti gyvenimą virš dešimtmečio ir daugiau. Kalba eina ne apie pirmuosius metus. Reikia suvokti, kad liga vystosi lėtai, yra skiriami įvairūs gydymo etapai“, – pridūrė dr. A. Čekauskas.
Kaip atrodo vizitas pas urologą?
Anksčiau Santaros klinikų urologas doc. A. Želvys taip pat pasakojo, kad apsilankymas pas gydytoją urologą nėra toks baisus, koks gali pasirodyti.
„Dažnai klausiama: „Nuo ko pradėti?“ Bendras atsakymas paprastas – nuo šeimos gydytojo. Pirmieji tyrimai yra visai nebaisūs – tik veninio kraujo paėmimas ir prostatos specifinio antigeno nustatymas.
Jeigu jis yra normalus, tuomet urologo galbūt jums visai ir nereikės. Tačiau jeigu jis yra padidintas, virš normos ir jums yra virš 50 metų, tuomet apsilankyti pas urologą reikėtų.
Nėra skirtumo, pas kurį urologą registruositės, nes visi mes laikomės to paties principo. Jeigu jūsų tyrimas yra padidintas, sprendžiame, ar pacientui reikėtų skirti papildoma magnetinio rezonanso tyrimą. Jį atlikus bus aišku – reikės biopsijos ar nereikės. Nuo pirmo patekimo pas gydytoją iki biopsijos yra ilgas kelias, todėl to pirmo vizito bijoti visai nereikėtų“, – nuramino doc. A. Želvys.
Gydytojas urologas taip pat nuramino ir dėl biopsijos tyrimo procedūros. Anksčiau šis tyrimas vyrams nerimą keldavo dėl to, kad biopsiją atlikdavo per tiesiąją žarną, tačiau dabar viskas pasikeitę:
„Dabar yra naujos technologijos ir vis daugiau pacientų yra punktuojami ne per ją, o pro odą. Punkcija pro odą sukelia mažiau infekcinių komplikacijų.
Vienintelė bėda – reikia bendro nuskausminimo, tačiau ji baimės nepadidina. Kaip tik galima sakyti, kad pacientas procedūros net nepajaučia ir tą pačią dieną gali būti paleistas namo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
