„Vasaros pabaigoje ėmiau pastebėti kylantį tarsi mažą guzelį virš akies. Iš pradžių nesijaudinau, bet kai jis ėmė didėti, šiek tiek sunerimau. Miežių niekada nesu turėjusi, o sulaukusi 50-ies tikrai nesitikėjau jų sulaukti.
Po savaitės dar vienas išdygo akies apačioje, o dar po kitos savaitės – ir dar vienas. Kai darbe kolegos ėmė pastebėti mano ištinusias akis, supratau, kad laikas apsilankyti pas specialistus. Išgirdusi, kad tai šaltieji miežiai, ne juokais nustebau“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja šiaulietė Valentina.
Nemalonūs pojūčiai išduodantys akių ligą
„Akių miežis – infekcinės ar neinfekcinės kilmės vokuose esančių liaukų – Meibomo, Zeiso ir Molio uždegimas“, – aiškina Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių onkologijos, rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos sektoriaus vadovė, gydytoja oftalmologė dr. Goda Miniauskienė.
Pasak gydytojos, miežius galima išskirti į tris skirtingas rūšis – išorinį, vidinį ir šaltąjį miežį:
„Išorinis miežis – tai ūminis, dažniausiai stafilokoko sukeltas blakstienos folikulo abscesas (Zeiso ar Molio liaukos uždegimas). Vidinis miežis – stafilokokinis Meibomo liaukos uždegimas, na ir šaltasis miežis, kitaip nei pirmosios dvi rūšys yra nebakterinis, lėtinis Meibomo, rečiau Zeiso, liaukos uždegimas, kuris dažnai susijęs su vokų krašto uždegimais ar lėtinėmis odos ligomis.“
Paprastai miežį galima atskirti iš pasirodžiusio ant akies voko skausmingo patinusio gumbelio, tačiau pasak gydytojos oftalmologės dr. Godos Miniauskienės, skirtingoms akių miežio rūšims būdingi ir skirtingi simptomai.
„Esant išoriniam miežiui pradžioje gana staiga voko krašte atsiranda atsiranda skausmingas raudonas guzelis, patinsta ir parausta vokas, kartais gali atsirasti ne vienas, o net ir keli pakilimai. Jaučiamas skausmas, svetimkūnio pojūtis, nemalonu mirksėti, kartais atsiranda šviesos baimė, ašarojimas. Jei vokas stipriai paburksta, kartais gali pablogėti regėjimas. Taip pat po kelių dienų ties blakstienomis atsiranda gelsva pūlinė viršūnėlė, kuri gali savaime pratrūkti ir simptomai galų gale dažniausiai palengvėja“, – pasakoja dr. Goda Miniauskienė.
Anot specialistės, retai kada uždegimas apima ir aplinkinius audinius, kuomet stipriai patinsta vokas ar net abu vokai. Taip pat retai, tačiau gali pakilti kūno temperatūra ar į infekciją gali sureaguoti ir padidėti aplinkiniai limfmazgiai.
„Vidiniam miežiui būdinga tai, kad paraudęs guzelis gelsvu turiniu matosi vidiniame voko paviršiuje po jungine. Simptomai šios rūšies miežio dažnai būna panašūs kaip ir esant išoriniam miežiui. Išorinis ir vidinis miežiai atsiranda dėl infekcijos. Dažniausiai blakstienos folikulo uždegimą sukelia stafilokokai“, – paaiškina gydytoja oftalmologė.
Kitaip nei išorinis ar vidinis miežis, šaltajam būdingas ne toks staigus pasirodymas, kuomet galima pastebėti atsiradusį guzelį:
„Šaltojo miežio simptomai pasireiškia ne taip staigiai kaip esant išoriniam ar vidiniam miežiui. Kartais žmogus pastebi neskausmingą guzelį voke visai netikėtai. Šios rūšies miežis sukeliamas ne bakterijomis, o sutrikus vokų kremzlės liaukų funkcijai, kuomet dėl esančio uždegimo joje užsikemša sekretas, kuris sudaro vieną ar kelis mazgelius, kurie gali būti įvairaus dydžio.“
Gali sukelti rimtas komplikacijas
Nors išorinis ir vidinis miežis gali praeiti savaime, per kelias dienas ar savaitę, tačiau neretai prireikia ir rimtesnio, medicininio gydymo.
„Simptomai ypač palengvėja, jei miežis pratrūksta ir pūlinis sekretas išteka. Šaltasis miežis gali voke išlikti ilgiau – kelias savaites ar netgi mėnesius“, – tvirtina dr. Goda Miniauskienė.
Visgi, ilgai gydytis rimtėjant simptomamas namuose nevertėtų. Gydytoja oftalmologė pataria, kad kreiptis į specialistą reiktų, jeigu atsiradęs miežys pradeda kelti šalutinius ligos požymius:
„Sunerimti ir kreiptis į oftalmologą reiktų tada, kai dėl išorinio ar vidinio miežio labai sutinsta ir parausta vokas ar abu vokai, atsiranda šaltkrėtis ir pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, nes tai yra bakterinės infekcijos plitimo požymiai. Taip pat, jei šaltasis miežis išlieka ilgą laiką, pradeda didėti ir trukdyti mirksėti bei trukdo matyti.“
Numoti ranka į simptomus nereikėtų dar ir todėl, kad kartais vidinis ar šaltasis miežis gali panašiai atrodyti kaip riebalinės liaukos ar odos piktybinis navikas.
„Tuo atveju odos guzelis ir paraudimas išlieka ilgą laiką, gali pradėti opėti ar kraujuoti, iškrenta blakstienos, voko kraštas pasidaro nelygus, o išvertus voką – junginėje matomos gelsvo sekreto sankaupos“, – aiškina gydytoja oftalmologė dr. G. Miniauskienė panašius miežio ir akies navikų simptomus.
Nors ir žinoma, kad daugeliui sveikų žmonių ant odos esančios bakterijos, galinčios sukelti miežį, yra nepavojingos, tačiau tai nereiškia, kad negali atsirasti ir grėsmė rimtoms komplikacijoms.
„Nusilpus imunitetui ar atsiradus įtrūkimams odoje, šios bakterijos, dažniausiai stafilokokai, tampa patogeniški ir sukelia uždegimą.
Kartais infekcija, kuri prasideda blakstienos folikule, gali plisti, ypač, jei žmogus tą pūlinį liečia ir bando išspausti. Tada kyla labai rimtos komplikacijos – uždegimas apima aplinkinius voko audinius, o vėliau plinta ir į akiduobės audinius. Kartais pasitaiko ir gyvybei grėsmingų komplikacijų, jei infekcija išplinta už akiduobės audinių į galvos smegenis“, – teigia dr. Goda Miniauskienė.
Užkirsti kelią gali paprasčiausia higiena
Baimintis, kad susirgę miežiu galėsite užkrėsti kitą žmogų nereikėtų, nes pat miežis nėra užkrečiamas. Visgi, yra tam tikras įspėjimas:
„Nesilaikant higienos, infekcija rankomis gali būti pernešama kitam asmeniui, ypač, jeigu jam yra nusilpęs imunitetas po persirgtų infekcinių ligų, nevisavertiškai maitinantis, sergant tuberkulioze bei esant kai kurioms kitoms odos ligoms, pavyzdžiui, seborėjiniu dermatitu, rožine, cukriniu diabetu arba jei yra lėtinis vokų krašto uždegimas – blefaritas. Šaltuoju miežiu apsikrėsti negalima, nes jį sukelia ne bakterijos.“
Apsisaugoti nuo akių miežio galima paprasčiausiais būdais, kurios reikia įprasti atlikti kasdienėje rutinoje – laikytis higienos, plauti rankas, vengti pasenusių kosmetikos priemonių.
„Taip pat visavertiškai ir taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyviam. Jei yra odos ligos ar lėtinis vokų krašto uždegimas – tinkamai prižiūrėti ir juos gydyti“, – priduria Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių onkologijos, rekonstrukcinės ir plastinės chirurgijos sektoriaus vadovė, gydytoja oftalmologė dr. Goda Miniauskienė.
Tačiau net ir laikantis visų prevencijos būdų, gali nutikti taip, kad miežis užklumps visai netikėtai, todėl gydytoja oftalmologė dalinasi patarimais, kaip gydyti šią akių ligą galima tiek namų sąlygomis, tiek mediciniškai:
„Atsiradus pirmiesiems išorinio miežio požymiams dažnai padeda sausa šiluma. Rekomenduojama pažeistą vietą šildyti 3-4 kartus per dieną po 5-7 minutes. Šildymui galima panaudoti mažą buteliuką pripildytą šilto vandens, šiltą virtą kiaušinį su lukštu, ar kitas parankines priemones. Jei miežis pratrūksta, rekomenduojamas antibiotikų tepalas. Jei yra bakterinės infekcijos plitimo požymių, reikia nedelsiant kreiptis į oftalmologą – jis paskirs vietinių ar bendrinių antibiotikų priklausomai nuo infekcijos sunkumo ir plitimo apimties. Kartais tenka miežius atverti ir drenuoti, jei nepadeda anksčiau minėtas gydymas.
Šaltasis miežis ne visada lengvai pasiduoda gydymui. Jei miežis neišnyksta kelias savaites ar mėnesius, jei trukdo regėjimui ar sukelia diskomfortą, galima į jį suleisti gliukokortikoidų tirpalo. Taip pat dažnai tenka gydyti ir chirurginiu būdu, ypač, kai yra susiformavusi tvirta miežio kapsulė. Ši procedūra nėra labai sudėtinga: miežis prapjaunamas ir išvalomos susikaupusios jame uždegiminės masės.“
