Nors eismo nelaimes lemia skirtingos aplinkybės, šiltasis metų laikas turėjo savų iššūkių – ilgesnės kelionės, intensyvesnis eismas, karštis, nuovargis, atostogų nuotaikos ir didesnis noras skubėti galėjo paveikti vairuotojų elgesį. Tad kas vasarą vyksta mūsų galvose ir kodėl kartais tampame linkę labiau rizikuoti?
Kraupiausi 2026 metų vasaros eismo įvykiai
Nutrenktas nepilnametis dviratininkas
Tragiška nelaimė Vilniuje įvyko birželio 13-osios ankstų rytą, apie 4.35 val. Šeimyniškių gatvėje automobilis „Toyota Prius“, vairuojamas užsienio piliečio, partrenkė į važiuojamąją kelio dalį elektriniu dviračiu staiga įvažiavusį nepilnametį, gimusį 2010 metais.
Nuo smūgio ant važiuojamosios kelio dalies parvirtusį dviratininką dar kliudė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „Toyota Corolla“. Per nelaimę nepilnametis žuvo. Abiejų automobilių vairuotojai buvo blaivūs.
Į įvykio vietą buvo kviečiami gelbėtojai, jie ištraukė po automobiliu atsidūrusį dviratininką. Medikai konstatavo vaikino mirtį.
BMW avarija Vilniuje nusinešė dviejų jaunuolių gyvybes
Viena skaudžiausių šios vasaros nelaimių Vilniuje įvyko liepos 4-osios paryčiais, apie 4.20 val. Žirmūnų gatvėje automobilis „BMW 530e“, vairuojamas 2007 metais gimusios merginos, Šarlotės Liman, nesuvaldytas trenkėsi į apšvietimo stulpą. Per avariją žuvo du BMW keleiviai – 21-erių vaikinas ir 19-metė mergina, o pati vairuotoja buvo sužeista ir išvežta į ligoninę.
Tuo metu paaiškėjo ir daugiau nelaimės aplinkybių. Policijos pareigūnai, peržiūrėję miesto stebėjimo kamerų įrašus, nustatė, kad prieš pat avariją Žirmūnų gatvėje galėjo vykti dviejų automobilių lenktynės. Lemtingoje vietoje gatvė vingiuoja, o BMW, nesuvaldytas vingyje, rėžėsi į stulpą.
Po smūgio automobilis užsidegė atvira liepsna. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai turėjo gelbėti žmones iš sudaužyto automobilio, tačiau medikams dviejų keleivių išgelbėti nepavyko.
Dar viena svarbi aplinkybė – vairuotojai buvo nustatytas lengvas girtumas. Taip pat paaiškėjo, kad mergina vairuotojo pažymėjimą buvo gavusi vos prieš kelias savaites – tų pačių metų gegužę.
Pati vairuotoja teigė, kad ją esą prispaudė kitas automobilis ir ji neturėjo kur trauktis. Ši aplinkybė buvo pateikta kaip pačios vairuotojos versija, o avarijos aplinkybes toliau aiškinosi teisėsauga.
Vilniaus rajone – tragiška trijų automobilių kaktomuša
Tragiška nelaimė Vilniaus rajone įvyko liepos 23-iosios popietę, prieš 15 valandą, ties Ažulaukės kaimu. Čia susidūrė trys transporto priemonės – BMW, „Ford Galaxy“ ir šiukšliavežis vilkikas. Per avariją žuvo BMW vairavusi 19-metė mergina.
Mergina buvo ne tik jauna vairuotoja – ji buvo ir šimtukininkė, mokykloje egzaminus išlaikiusi aukščiausiais įvertinimais.
Pirminiais duomenimis, 2007 metais gimusios merginos vairuojamas BMW išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi į vilkiką. Po smūgio BMW dar kliudė „Ford Galaxy“, o šiukšliavežis nuo smūgio nulėkė į griovį.
Į įvykio vietą atskubėję ugniagesiai iš sudaužyto BMW išlaisvino jame prispaustą vairuotoją ir perdavė ją medikams. Specialistai bandė merginą gaivinti, tačiau jos gyvybės išgelbėti nepavyko – ji mirė greitosios medicinos pagalbos automobilyje. BMW daugiau žmonių nebuvo.
Pareigūnų dėmesį atkreipė ir tai, kad ant merginos automobilio buvo priklijuotas žalias klevo lapas, leidžiantis manyti, jog vairavimo stažo ji turėjo mažiau nei dvejus metus. Po avarijos įvykio vietoje buvo uždarytas kelias, o policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Kauno rajone – automobilis nulėkė nuo viaduko atitvarų
Dar viena skaudi vasaros nelaimė įvyko liepos 29-osios popietę, apie 15.21 val., kelyje Klaipėda–Kaunas. Kauno rajone, ties Sausinės kaimu, Kauno kryptimi važiavęs automobilis „Renault Megane“ atsitrenkė į ant viaduko esančius kelio atitvarus ir apvirto.
Avarija buvo itin skaudi – žuvo nepilnametė keleivė, o dar keturi automobiliu važiavę žmonės buvo išvežti į gydymo įstaigas. Į įvykio vietą atvykę medikai merginai jau nebegalėjo padėti – jos mirtis buvo konstatuota vietoje.
Tarp nukentėjusiųjų buvo dvi moterys, gimusios 1996 ir 1994 metais, taip pat vyras, gimęs 2002 metais. Pirminiais duomenimis, kiti automobiliai avarijos metu nebuvo kliudyti.
Nelaimės aplinkybes pradėjo aiškintis policija. Skaudi avarija sutrikdė eismą kelyje Klaipėda–Kaunas, o jos vietoje pareigūnai ir medikai dirbo siekdami išsiaiškinti, kaip automobilis atsitrenkė į viaduko atitvarus ir apvirto.
Kėdainių rajone – mikroautobusas rėžėsi į vilkiko puspriekabę
Vasaros pabaigoje Kėdainių rajone įvyko tragiška avarija. Rugpjūčio 13-osios popietę, apie 13.20 val., Kėdainių rajone, kelyje A8, ties Šilainių kaimu remontuojamame kelio ruože ta pačia kryptimi važiavęs mikroautobusas „Mercedes-Benz Sprinter“ su ukrainietiškais numeriais trenkėsi į vilkiko „Renault“ puspriekabės galą.
Vilkikas, vairuojamas 1978 metais gimusio vyro, tuo metu buvo sustojęs prie raudono šviesoforo signalo. Smūgis buvo itin stiprus – mikroautobuse iš viso važiavo devyni žmonės, o penki iš jų po susidūrimo buvo prispausti. Keturiems prispaustiesiems išlaisvinti prireikė ugniagesių gelbėtojų pagalbos.
Per avariją žuvo du mikroautobuso keleiviai – 1983 metais gimęs vairuotojas ir 1971 metais gimusi keleivė. Dar šeši žmonės buvo sužeisti ir pristatyti į gydymo įstaigas. Tarp nukentėjusiųjų – keturios 35–45 metų moterys, 1981 metais gimęs vyras ir 2012 metais gimęs nepilnametis.
Visi mikroautobusu važiavę žmonės buvo užsieniečiai. Vilkiko vairuotojas po medikų apžiūros buvo gydomas ambulatoriškai.
Avarija įvyko maždaug 29 kilometrai nuo Kauno, važiuojant Panevėžio kryptimi. Po nelaimės į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos, o ugniagesiams teko vaduoti prispaustus žmones iš sudaužyto mikroautobuso.
Vasarą lietuviai labiau atsipalaiduoja?
Skaudžių vasaros nelaimių aplinkybės skyrėsi, tačiau kilo klausimas, ar vasarą žmogaus elgesį kelyje gali paveikti ir pats šiltasis metų laikas.
Naujienų portalui tv3.lt psichologas Edvardas Šidlauskas pasakoja, kokie psichologiniai veiksniai vasaros sezonu galėjo lemti didesnį neatsargumą, impulsyvesnius sprendimus ir ką ateityje būtina žinoti apie saugesnį elgesį kelyje.
Psichologas E. Šidlauskas pasakoja, kad vasarą žmonių aktyvumas internete natūraliai sumažėja, o kasdienis gyvenimas persikelia į realią aplinką. Prasidėjus atostogoms ir pasibaigus studijoms, daugiau laiko skiriama poilsiui, kelionėms, maudynėms, susitikimams su artimaisiais bei įvairioms pramogoms.
Anot jo, daugeliui žmonių vasara siejasi ne tik su laisvalaikiu, bet ir su didesniu atsipalaidavimu bei mažesniu savęs varžymu.
„Senovės Graikijoje vykdavo tokios šventės – Saturnalijos. Jų esmė buvo ta, kad kartą per metus žmonės darydavo visokias išdaigas, elgdavosi priešingai, atsipalaiduodavo, krėsdavo kvailystes. Dabar tarsi vasaros laikotarpis tampa savotišku kelių mėnesių „proto atostogų“ režimu.
Vieniems tai trunka mėnesį, kitiems – vos porą savaičių, tačiau šis laikotarpis dažnai siejasi su socialinių vaidmenų ir pareigų atsisakymu. Žmonės tarsi išlenda iš darbinių „drabužių“, atsipalaiduoja ir leidžia sau labiau tenkinti impulsus“, – aiškina psichologas.
Pasak pašnekovo, vieni žmonės vasarą ima dažniau vartoti alkoholį, kiti – labiau išlaidauja, o dar kiti tampa nerūpestingesniais. Tačiau, anot jo, bendra tendencija išlieka ta pati – šiuo metų laiku žmonės atsipalaiduoja ne tik nuo darbų ar mokslų, bet ir nuo įprastų socialinių normų bei kasdienių atsakomybių.
Psichologo teigimu, būtent dėl to šiltuoju metų laiku gali padaugėti ir eismo nelaimių. Tam įtakos turi ne viena priežastis – prie vairo sėda neblaivūs vairuotojai, o dalis žmonių tampa labiau atsipalaidavę, mažiau atsakingi ir ne tokie budrūs. Kitaip tariant, jie atostogauja ne tik nuo darbų, bet ir „galvoje“.
Paaiškino, kaip karštis veikia žmogaus psichiką
Paklaustas, ar karšti orai gali paveikti žmogaus psichiką, didinti agresyvumą ar skatinti impulsyvesnį elgesį prie vairo, psichologas E. Šidlauskas sako, kad aukšta temperatūra iš tiesų daro įtaką žmogaus savijautai ir gebėjimui susikaupti.
Pasak jo, šiluma dažniau atpalaiduoja, o vėsesnė aplinka padeda išlaikyti budrumą bei geresnę koncentraciją.
„Net yra metodų: šilta aplinka ar dušas padeda atsipalaiduoti ir užmigti, o šaltis suaktyvina mąstymą. Šiluma apskritai „apsunkina“ mąstymą, daro jį lėtesnį, sunkiau susikoncentruoti.
Tuo metu šaltis arba vėsesnė aplinka gerina dėmesio koncentraciją. Todėl karšti orai tikrai prisideda prie prastesnio susikaupimo“, – aiškina jis.
Pašnekovo teigimu, tai gali turėti platesnių pasekmių – nuo prastesnio dėmesio kelyje iki didesnio nelaimingų atsitikimų skaičiaus.
„Svarbiausia – didinti sąmoningumą ir atsakomybę, ypač vairuojant. Reikia suprasti pasekmes. Žinoma, tai nėra lengva. Lietuvoje vairavimo kultūra dar gana problematiška – daug konkuravimo, emocijų, nepagarbos. O emocijos mažina budrumą ir skatina impulsyvų elgesį“, – priduria psichologas.
Štai į ką verta atkreipti dėmesį vairuotojams
Anot E. Šidlausko, saugesnį eismą pirmiausia lemia pagarba – tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Ne mažiau svarbu išlikti atidiems, stebėti situaciją kelyje ir suvokti, kad kiekvieno sprendimai daro įtaką aplinkiniams.
„Motyvacija čia svarbi – reikia suprasti, kad tai daroma dėl savęs. Vidinė disciplina mažina stresą, saugo sveikatą, mažina įtampą. Tai reiškia ir mažiau avarinių situacijų, ir saugesnį gyvenimą.
Taip pat svarbu emocinis raštingumas – mokytis valdyti stresą, emocijas, koncentraciją. Tai veikia ne tik vairavimą, bet ir darbą, ir kasdienį gyvenimą“, – teigia jis.
Psichologo teigimu, vis svarbiau skirti dėmesio saviugdai – geriau pažinti savo emocijas, ugdyti sąmoningumą ir stiprinti emocinį atsparumą.
Anot jo, tai galima palyginti su fiziniu sportu – tokia praktika tampa savotiška psichikos higiena, kuri ilgainiui padeda išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
